Civilinės saugos sistema

civilines saugos pratybos

Civilinės saugos sistema

Viena institucija negali sėkmingai ir efektyviai vykdyti civilinės saugos veiklų: planuoti ir įgyvendinti prevencines priemones, pasirengti reaguoti į įvairaus pobūdžio įvykius ar ekstremaliąsias situacijas, atlikti įvairius gelbėjimo ir padarinių likvidavimo darbus. Atsižvelgiant į įvykio pobūdį ir iškilusius ekstremaliosios situacijos valdymo uždavinius, reaguojančios į įvykį institucijos gali būti labai įvairios, todėl yra numatytos funkcijos ir pareigos visoms Lietuvoje veikiančioms valstybės, savivaldybių institucijoms, ūkio subjektams bei kitoms įstaigoms. Funkcijų ir pareigų civilinės saugos srityje bei jas vykdančių subjektų visuma vadinama civilinės saugos sistema.

Funkcijų ir pareigų civilinės saugos srityje bei jas vykdančių subjektų visuma vadinama civilinės saugos sistema.

Kokios gyventojų teisės ir pareigos civilinės saugos srityje?

Lietuvoje gyventojai turi teisę:

  • gauti informaciją apie įvykusius įvykius, ekstremaliuosius įvykius, susidariusią ekstremaliąją situaciją ir apie tai, kaip elgtis susidarius ekstremaliajai situacijai;
  • įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu gauti pagalbą pagal civilinės saugos sistemos subjektų galimybes.

Gyventojai  privalo:

  • rūpintis, kad savo veikla nesukeltų pavojaus kitų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ir nesutrikdytų normalaus (įprasto) gyvenimo ar veiklos ritmo;
  • pranešti civilinės saugos sistemos pajėgoms apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją;
  • vykdyti pareigūnų (gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo) teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti;
  • neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, leisti naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais materialiniais ištekliais;
  • atlikti privalomus darbus.

Vykdant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribotos asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės.

Civilinės saugos sistemos subjektai

  • Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
  • ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos;
  • ekstremaliųjų situacijų komisijos;
  • savivaldybių institucijos ir įstaigos;
  • ūkio subjektai, kitos įstaigos;
  • operacijų centrai;
  • civilinės saugos sistemos pajėgos.

Sv Florijonas

Civilinės saugos sistemos subjektų funkcijos

Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina valstybinius ekstremaliųjų situacijų valdymo planus bei  kitus teisės aktus, reglamentuojančius civilinę saugą: nustato civilinės saugos mokymo,  ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo, civilinės saugos pratybų organizavimo, ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarką, gyventojų evakavimo organizavimo ir kitas su civilinės saugos veiklos organizavimu susijusias tvarkas, skelbia ir atšaukia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.

Ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos ( toliau – valstybės institucijos) turi iš anksto pasirengti galimoms ekstremaliosioms situacijoms ir tinkamai veikti ekstremaliosios situacijos metu. Jos iš anksto nustato galimus pavojus, galinčius daryti neigiamą įtaką jų kompetencijai priskirtoms veiklos sritims, įvertina ekstremaliųjų situacijų rizikos lygį ir numato rizikos valdymo priemones bei parengia ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Valstybės institucijų darbuotojai mokomi civilinės saugos ir dalyvauja organizuojamose civilinės saugos pratybose.

Atsižvelgiant į priskirtos veiklos sritį, gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos pobūdį, valstybės institucijai gali tekti atsakomybė už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir jos padarinių šalinimo organizavimą.

Savivaldybės administracijos direktoriui yra pavesta organizuoti:

  • savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą;
  • savivaldybės civilinės saugos pratybas;
  • savivaldybės gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais;
  • ekstremaliųjų situacijų valdymą savivaldybės teritorijoje;
  • pagalbos teikimą nukentėjusiesiems ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu;
  • gyventojų evakavimą;
  • gyventojų apsaugą kolektyvinės apsaugos statiniuose;
  • sanitarinį švarinimą ir kitas radiacinio, cheminio ir biologinio kenksmingumo pašalinimo priemones susidarius ekstremaliosioms situacijoms;
  • ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu nutrauktų komunalinių paslaugų teikimo atnaujinimą;
  • gyventojų, žuvusių ekstremaliųjų situacijų metu, laidojimą.

Ekstremalių situacijų komisija (ESK) – tai iš valstybės politikų, valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių sudaroma nuolatinė komisija, koordinuojanti ekstremaliųjų situacijų prevenciją, valdymą, likvidavimą ir padarinių šalinimą. ESK gali būti dviejų lygių – vyriausybės ir savivaldybės.

Vyriausybės ESK vertina šalies civilinės saugos sistemos būklę, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ir imasi priemonių jam gerinti. Gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, priima sprendimus, reikalingus ekstremaliajai situacijai valdyti. Vyriausybės ESK vadovauja vidaus reikalų ministras.

Savivaldybės ESK aptaria savivaldybės civilinės saugos sistemos būklę ir pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, priima sprendimus, reikalingus savivaldybės teritorijoje gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai valdyti. Savivaldybės ESK vadovauja savivaldybės administracijos direktorius.

Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai – tai iš anksto sudarytos specialistų (pareigūnų, darbuotojų) grupės, kurios užtikrina ekstremaliųjų situacijų komisijos priimtų sprendimų įgyvendinimą ir savivaldybių arba valstybės lygiu organizuoja bei koordinuoja įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, padarinių šalinimą, gyventojų ir turto gelbėjimą. Operacijų centras susirenka ir pradeda veikti, kai gresia ar susidaro ekstremalioji situacija ir atsiranda poreikis organizuoti specifines veiklas (pavyzdžiui, evakuoti, apgyvendinti žmones), arba parūpinti materialinių išteklių, kurių neturi įvykio vietoje veikiančios pajėgos.

Savivaldybėse steigiami ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai koordinuoja ekstremaliosios situacijos valdymą savivaldybės teritorijoje. Valstybės lygiu veiksmai koordinuojami per valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, kurį sudaro Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas arba (Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pavedimu) per ministerijų, kitų valstybės institucijų, įstaigų operacijų centrus.

Ūkio subjektuose, įstaigose turi būti imamasi ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių, organizuojamos darbuotojų civilinės saugos pratybos ir mokymas, darbuotojai aprūpinami  asmeninės apsaugos priemonėmis. Gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, darbuotojai turi būti nedelsiant perspėjami, organizuojamas jų evakavimas ir reikalingi gelbėjimo darbai. Ūkio subjektai, įstaigos, kurių vykdoma veikla gali sukelti ekstremaliąją situaciją, taip pat kuriuose  pagal vykdomos veiklos pobūdį nuolatos ar laikinai būna žmonių,  kurių  teritorijoje yra kultūros paveldo objektai bei miškų urėdijos turi atlikti galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę bei parengti ekstremaliųjų situacijų valdymo planą.

Ekstremaliųjų situacijų atvejais savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimu ūkio subjektai, kitos įstaigos teikia turimus materialinius išteklius, atlieka privalomus darbus, būtinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti.

Kas yra civilinės saugos sistemos pajėgos?

Civilinės saugos sistemos pajėgos  – tai operatyviai reaguojančios institucijos, kurios, gavusios pranešimą apie kilusį įvykį ( gaisrą, avariją, griūtis ir t.t.), skubiai vyksta į įvykio vietą ir atlieka gelbėjimo, paieškos ir kitus neatidėliotinus darbus, likviduoja įvykius, ekstremaliuosius įvykius, ekstremaliąsias situacijas ir šalina jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje:

  • Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos – gesina gaisrus, vykdo gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduoja įvykius, ekstremaliuosius įvykius ir ekstremaliąsias situacijas ir šalina jų padarinius.
  • Policijos pajėgos – saugo ekstremaliosios situacijos židinį, kontroliuoja civilinės saugos sistemos pajėgų ir kitų tarnybų patekimą į ekstremaliosios situacijos židinį, palaiko viešąją tvarką ir užtikrina eismo saugumą ekstremaliosios situacijos židinyje, renka ir sistemina informaciją apie nukentėjusius ir žuvusius gyventojus, nustato žuvusiųjų tapatybę ir organizuoja jų išgabenimą iš ekstremaliosios situacijos židinio teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais kartu su kitomis kompetentingomis institucijomis.
  • Valstybės sienos apsaugos tarnybos pajėgos – dalyvauja vykdant paieškos ir gelbėjimo darbus pasienio vidaus vandenyse, ieško pasiklydusių (dingusių) asmenų, žvalgo ekstremaliosios situacijos židinį iš oro, stebi radiacijos foną ir padeda policijos pareigūnams užtikrinti arba savarankiškai vykdo policijos pajėgų funkcijas pasienio ruože ir kituose Valstybės sienos apsaugos tarnybos kontroliuojamuose ar saugomuose objektuose.
  • Sveikatos priežiūros įstaigų pajėgos – teikia greitosios medicinos pagalbos paslaugas, prireikus nugabena nukentėjusiuosius ir (ar) pacientus į asmens sveikatos priežiūros įstaigas.
  • Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgos – užkerta kelią veiksmams, keliantiems pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai, arba veiksmų, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka (masiniai neramumai, grupiniai veiksmai, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka ar priešinamasi civilinės saugos sistemos pajėgoms), padeda likviduoti ekstremaliąsias situacijas ir jų padarinius.
  • Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pajėgos – organizuoja gyvūnų apsaugą nuo užkrečiamųjų ligų, o joms atsiradus – tokių ligų židinių likvidavimą. Atlieka gyvūnų užkrečiamųjų ligų laboratorinius tyrimus, vykdo apsaugos nuo bendrų žmonėms ir gyvūnams užkrečiamųjų ligų, taip pat kitų gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo, profilaktikos ar apsaugos priemones. Prižiūri ir kontroliuoja geriamojo vandens, maisto, pašarų saugą ir kokybę.
  • Avarinių tarnybų (vandentiekio, kanalizacijos, elektros, šilumos tinklų, dujų ūkio, kelių priežiūros tarnybų, sanitarinio švarinimo ir kitas komunalines paslaugas teikiančių tarnybų), atliekančių neatidėliotinus darbus, pajėgos – likviduoja avarijas, atstato nutrūkusių paslaugų teikimą.
  • Parengtų savanorių ir asociacijų pajėgos – padeda likviduoti ekstremaliąsias situacijas, teikia pirmąją medicinos ir socialinę pagalbą, psichologinę paramą.

Kariuomenė nepriklauso civilinės saugos sistemai

Lietuvos Kariuomenė yra krašto apsaugos sistemos pagrindinė dalis ir nepriklauso civilinės saugos sistemai.

Tačiau yra nustatyta, kad nuo 2009 metų Kariuomenė per Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrą organizuoja, koordinuoja ir vadovauja žmonių paieškos ir gelbėjimo darbams paieškos ir gelbėjimo rajone bei teršimo incidentų likvidavimo darbams jūros rajone, taip pat reguliariai atlieka taršos stebėjimus iš oro virš jūros rajono.  Taip pat numatyta, kad ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja, tam tikroms gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų užduotims ekstremalios situacijos židinyje atlikti kariniai vienetai krašto apsaugos ministro įsakymu gali būti pasiųsti padėti civilinės saugos sistemos pajėgoms.

Kariniai vienetai gali būti pasiųsti tik gavę Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininko arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra ekstremalios situacijos židinys, administracijos direktoriaus rašytinį prašymą.

Ekstremaliųjų situacijų metu kariniai vienetai gali būti pasitelkiama šių užduočių vykdymui:

  • Perspėti gyventojus apie gresiantį pavojų;
  • Organizuoti ir vykdyti gyventojų ir turto evakavimą;
  • Turimomis priemonėmis bei darbo jėga įrengti laikino apgyvendinimo vietas (pvz.: statyti palapines, įrengti prausyklas, lauko virtuves ir t.t.);
  • Aprūpinti ir aptarnauti evakuotuosius (pirmoji medicinos pagalba, apsauga, maisto ir labdaros dalijimas);
  • Identifikuoti cheminio, biologinio, radiologinio, branduolinio pavojaus atvejais panaudotas kovines nuodingąsias medžiagas ir nustato jų išplitimo ribas;
  • Padėti palaikyti viešąją tvarką, užtikrinti gyventojų ir turto saugumą nustatytuose nelaimės rajonuose;
  • Panaudojant specialiąją aviacinę įrangą (vandens krepšį) gesinti miškų ir durpynų gaisrus, likviduoti kitus incidentus;
  • Atlikti žvalgybą iš oro potvynių, miškų ir durpynų gaisrų bei kitų ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais;
  • Orlaiviais, laivais gabenti, specialistus, medikus, gelbėtojus, įrangą ir reikalingas priemones į ekstremalios situacijos vietas ar įvykio židinį, o ligonius ar nukentėjusiuosius nukentėjusiuosius – į gydymo įstaigas;
  • Teikti medicinos pagalbą;
  • Organizuoti ir vykdyti evakuojamų gyventojų ir technikos sanitarinį švarinimą.

Kariuomenė gali teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms

kariuomene

Kariniai vienetai gali būti pasitelkiami teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms šiais atvejais:

  • ekstremalių situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja, tam tikroms gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų užduotims ekstremalios situacijos židinyje atlikti,
  • nepaprastosios padėties atveju,
  • prireikus sustiprinti valstybės sienos apsaugą;
  • teikiant pagalbą valstybės sienos apsaugos, muitinės, aplinkos apsaugos, žvejybos ir laivybos kontrolės institucijoms, kad būtų įgyvendinti jų įgaliojimai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje bei kontinentiniame šelfe;
  • prireikus padėti policijai vykdyti skubias asmenų sulaikymo, paieškos ar gelbėjimo operacijas;
  • vykdyti teroro išpuolio likvidavimo operaciją, kai tam nėra pakankamų ar tinkamų kitų valstybės institucijų ar įstaigų pajėgų;
  • prireikus tam tikram laikui sustiprinti svarbių valstybės ar savivaldybių objektų apsaugą arba ginti juos nuo teroro ar masinio pobūdžio smurtinių išpuolių;
  • prireikus padėti Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos užtikrinti saugomų asmenų apsaugą, kai tam nepakanka ar nėra tinkamų Vadovybės apsaugos departamento ir kitų vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgų;
  • prireikus padėti institucijoms, atsakingoms už žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus paieškos ir gelbėjimo rajoną, koordinavimą, atlikti šiuos darbus;
  • prireikus neutralizuoti sprogmenis.

Pagrindinė institucija civilinės saugos srityje yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM.

Jis pagal kompetenciją vadovauja civilinės saugos sistemos veiklai, koordinuoja ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymą, gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų veiklą civilinės saugos srityje ir planuoja valstybės pasirengimą įgyvendinti civilinės saugos sistemos uždavinius ekstremaliųjų situacijų metu.

priesgaisr-pajeg