Ar Lietuvos integruota krizių valdymo ir hibridinių grėsmių užkardymo sistema tikrai skirta viešojo saugumo stiprinimui?

Jeigu kas nors garsiai pasakytų, kad apie Lietuvos integruotos krizių valdymo ir hibridinių grėsmių užkardymo sistemos sukūrimą bus galima spręsti tik pagal tai, ar 2020 metais Lietuvoje, Astravo atominės elektrinės poveikio zonoje bus įdiegtos gyventojų perspėjimo sirenos,  galima būtų nusijuokti. Yra sirenos – yra sistema, nėra – vadinasi ir krizių valdymo sistemos – nėra? Bet nėra ko juoktis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane (žr. 1 lentelę)  taip ir parašyta: „darbo 5.4.4. Integruotos krizių valdymo ir hibridinių grėsmių užkardymo sistemos sukūrimas“  rodiklis tik vienas – sirenos Astravo AE poveikio zonoje.

Kadangi „darbe 5.4.4“ dar ne kažin kiek pasistūmėta, galima „padiskutuoti“ apie valstybės saugumą užtikrinančias  sistemas. Pirmiausia – kas tai yra? Sistemos apibrėžimų apstu žodynuose, jie įvairūs, tačiau akivaizdu, kad bet kokia sistema – tai subjektų, susietų organizaciniu atžvilgiu pagal tikslą ar veiklą, visuma. Kad valstybė ir jos gyventojai jaustųsi ir būtų saugūs jau yra pakankamai daug veikiančių sistemų: nacionalinio saugumo sistema, LR Krašto apsaugos sistema, LR Civilinės saugos sistema, Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema ir t.t. Galbūt galėtų atsirasti ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plane minima krizių valdymo ir hibridinių grėsmių užkardymo sistema… Bet skaitant Plano priemones kyla abejonių ar Plano autoriai tiksliai įsivaizduoja kokią sistemą ketina kurti. Kodėl? Pagal Vyriausybės Planą Integruotos krizių valdymo sistemos ir hibridinių grėsmių užkardymo sistemos  sukūrimas yra Viešojo saugumo stiprinimo ir bausmių vykdymo sistemos  modernizavimo krypties darbas! Kad suprasti kodėl tai nėra normalu, reikia žinoti kas yra viešasis saugumas, kas yra krizė, ir kas yra hibridinės grėsmės.

Viešasis saugumas suprantamas kaip nacionalinio saugumo dalis, apimanti žmogaus, visuomenės ir valstybės teisėtų interesų apsaugą nuo nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų, gamtos ar žmogaus sukeltų nelaimių. Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programa apima Lietuvos policijos, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos ir civilinės saugos sistemų plėtros klausimus.

Pagal Vidaus reikalų ministerijos skelbiamą informaciją, viešojo saugumo sritys yra šios:

  • Viešosios tvarkos užtikrinimas,
  • Valstybės sienos apsauga,
  • Kova su prekyba žmonėmis,
  • Ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir specialiųjų priemonių apyvartos kontrolė,
  • Kriminalinių procesų kontrolė,
  • Priešgaisrinė ir civilinė sauga bei gelbėjimo darbai,
  • Smurto artimoje aplinkoje prevencija,
  • Saugomų objektų ir saugomo asmens statusą turinčių asmenų apsauga,
  • Migracija.

Hibridinės grėsmės (mišrios grėsmės) – tai neįprastos grėsmės, kurias kelia priešininkas, taikydamas neįprastą taktiką, naudodamas  konvencines bei nekonvencines priemones ne tik įprastame kovos lauke, bet ir informacinėje, kibernetinėje erdvėje, įtraukdamas daug skirtingų veikėjų, naudodamas sukarintas bei civilines priemones. Kova su hibridinėmis grėsmėmis yra siejama su nacionaliniu saugumu ir gynyba. Ji apima:

  • Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą;
  • Gynybos pajėgumų stiprinimą;
  • Visuomenės sveikatos apsaugą bei  maisto saugumo užtikrinimą;
  • Kibernetinio saugumo priemones visose jautriose kibernetinėms grėsmėms srityse (energetika, transportas (oro, jūrų), finansų sistemos, pramonė);
  • Tikslinius veiksmus kovai su mišrių grėsmių finansavimu;
  • Atsparumo radikalizacijai ir smurtiniam ekstremizmui stiprinimą;
  • Bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis stiprinimą.

Krizė suprantama kaip atsitiktinių arba tam tikrų vystymosi procese susiformavusių veiksnių nulemtas kritinis momentas, pažeidžiantis normalų sistemos funkcionavimą ir keliantis grėsmę egzistuojančiai struktūrai. Britų standartų instituto išleistame standarte PAS 200:2011 Crisis management – Guidance and good practice krizė įvardijama kaip labai nenormali, nestabili ir sudėtinga situacija, kelianti grėsmę strateginiams tikslams, reputacijai ar egzistencijai. Krizė siejama su netikėtumu, skubumu, materialinių ir žmogiškųjų išteklių poreikiu, viršijančiu turimus išteklius, poreikiu nenumatytų veiksmų ir procedūrų. Krizės valdymas reikalauja strateginės situacijos analizės ir strateginių, nestandartinių sprendimų. Be to, krizės gali kilti įvairiuose sektoriuose. Susidaro ar gali susidaryti įvairios krizės: ekonominė, demografinė, politinė, finansinė, švietimo, sveikatos apsaugos sistemos, viešojo saugumo ir t.t.

Krizių valdymas, hibridinių grėsmių užkardymas tikrai išeina už Vidaus reikalų ministerijos (už viešąjį saugumą atsakingosios institucijos) kompetencijos ribų ir tokia sistema gali būti skirta nacionalinio saugumo, o ne viešojo saugumo stiprinimui.  O vien tik įdiegtos gyventojų perspėjimo sirenos, Astravo atominės elektrinės poveikio zonoje niekaip neįrodys, kad sukurta efektyvi krizių valdymo ir hibridinių grėsmių užkardymo sistema.

 

1 lentelė. Ištrauka iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167.

V PRIORITETAS: Saugi valstybė
5.4. Kryptis: Viešojo saugumo stiprinimas ir bausmių vykdymo sistemos modernizavimas
Darbas: 5.4.4. Integruotos krizių valdymo ir hibridinių grėsmių užkardymo sistemos sukūrimas
  • Krizių prevenciją ir pasirengimą jas valdyti koordinuojančio padalinio įsteigimas Vyriausybės kanceliarijoje, 2017 m. III ketv.
  • Integruotos krizių valdymo ir hibridinių grėsmių užkardymo sistemos modelio sukūrimas ir įteisinimas, 2017 m. IV ketv
  • Institucijų, dalyvaujančių krizių prevencijos ir valdymo veikloje, funkcijų perskirstymas pagal patvirtintą modelį, 2018 m. I ketv.
  • Grėsmių ir krizės veiksnių stebėsenos sistemos sukūrimas, 2018 m. I ketv.
  • Dalyvavimas stiprinant ES, NATO ir tarptautines kovos su hibridinėmis grėsmėmis priemones, 2020 m. III ketv
  • Nuotolinio civilinės saugos mokymo programų sukūrimas ir įdiegimas, 2018 m. IV ketv
  • Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos išplėtimo į 4G (LTE) tinklus užbaigimas ir perspėjimo sirenomis sistemos Astravo atominės elektrinės galimo poveikio zonoje diegimas, 2020 m. III ketv.
  • Valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų sukaupimas, atsižvelgiant į aktualias grėsmes, 2020 m. III ketv.
  • Rodikliai: Įdiegtų gyventojų perspėjimo sirenų, reikalingų Astravo atominės elektrinės poveikio zonoje, dalis, 2020 m. – 100 proc.


2 komentarai

Parašykite komentarą