Ekstremaliųjų Situacijų Valdymas

darbu-koordinavimo-stabas

Ekstremaliųjų Situacijų Valdymas

Skirtingo pobūdžio ekstremaliosios situacijos atrodo labai skirtingos, tačiau ekstremaliųjų situacijų valdymas paklūsta tam tikroms bendroms taisyklėms. Reaguojant į bet kurio pobūdžio gręsiančias ar susidariusias ekstremaliąsias situacijas keliami ir sprendžiami iš esmės tokie patys uždaviniai: vertinama situacija, mažinamas pavojus, apsaugomi gyventojai, priimami reikiami sprendimai, telkiami reikalingi ištekliai.

Galimų ekstremaliųjų situacijų valdymas yra iš anksto suplanuotas ir aprašytas ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose:  numatyti vadovavimo ir informacijos perdavimo mechanizmai, suplanuoti reikalingi ištekliai, visos valstybės ir savivaldybės institucijos yra pasiskirsčiusios vaidmenimis ir atsakomybe. Konkreti didelio masto ekstremalioji situacija taip pat gali pareikalauti imtis specifinių, nestandartinių veiksmų, kurie priklausys nuo ekstremaliosios situacijos pobūdžio, vietos, metų ir paros laiko, oro sąlygų ir pan. Todėl tinkamas reagavimas į iškilusias grėsmes ir didelio masto ekstremaliosios situacijos valdymas būtų didžiulis iššūkis visoms šalies institucijoms ir gyventojams.

Ekstremaliųjų situacijų valdymas – tai civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai, kuriais siekiama išgelbėti gyventojų gyvybes, išsaugoti sveikatą ir turtą, atlikti gelbėjimo, paieškos darbus, atkurti būtiniausias gyvenimo ir veiklos sąlygas taip pat  apsaugoti aplinką.

Ekstremaliosios situacijos valdymo teisinės procedūros

Pagrindinės ekstremaliosios situacijos valdymo  teisinės procedūros:

  • Ekstremaliųjų situacijų komisijos sušaukimas;
  • Ekstremaliosios situacijos skelbimas;
  • Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sušaukimas;
  • Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimas.

Ekstremaliosios situacijos valdymo organizavimas

Ekstremaliosios situacijos valdymas skiriasi nuo įvykio likvidavimo pirmiausia tuo, kad įvykių likvidavimas yra įprasta civilinės saugos pajėgų veikla. Jie yra valdomi pagal aiškias ir įprastas procedūras. Ekstremaliosios situacijos valdymas yra daug sudėtingesnis, nes iškyla papildomos, dažnai neįprastos užduotys ir atsiranda poreikis kartu veikti institucijoms, kurios retai veikia kartu. Ekstremaliosios situacijos valdymo efektyvumas priklauso nuo tinkamo situacijos valdymo organizavimo.

Situacijos valdymo organizavimas apima šias pagrindines veiklas:

  • Institucijų sutelkimas;
  • Ekstremaliosios situacijos valdymo teisinės procedūros;
  • Informacijos valdymas;
  • Visuomenės informavimas;
  • Žmogiškųjų ir materialinių išteklių valdymas;
  • Vadovavimas ir veiksmų koordinavimas.
priesgaisrines-pajėgos

Vadovavimas ir veiksmų koordinavimas

Įvykio vietoje visoms tarnyboms vadovauja gelbėjimo darbų vadovas. Gelbėjimo darbų vadovu tampa vienos iš įvykio likvidavime dalyvaujančios tarnybos vadovaujantis pareigūnas (atsižvelgiant į įvykio pobūdį). Gaisro vietoje gelbėjimo darbų vadovu bus priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų vadovaujantis pareigūnas, transporto avarijos vietoje – policijos ir t.t.

Įvykio vietoje vykdomos funkcijos:

  • organizuojama įvykio vietos žvalgyba,
  • įvertinama situacija,
  • numatoma, kokie darbai turi būti atlikti pirmiausia,
  • paskirstomos užduotys į įvykio vietą atvykusioms pajėgoms,
  • įvertinama, ar pakanka pajėgų, prireikus organizuojamas papildomų pajėgų iškvietimas,
  • užtikrinamas darbų atlikimas;
  • užtikrinamas į įvykio vietą atvykusių pareigūnų ir darbuotojų, taip pat kitų asmenų, dalyvaujančių atliekant darbus, saugumas,
  • užtikrinamas į įvykio vietą patekusių gyventojų perspėjimas ir informavimas apie įvykį, galimus padarinius, apsisaugojimo būdus, prireikus organizuojamas gyventojų išvežimas į saugią vietą.

Reagavimo į įvykį, ekstremalų įvykį, ekstremaliąją situaciją veiksmai koordinuojami pirmiausia darbų koordinavimo štabe. Štabas –  tai laikinoji vadovavimo pajėgoms struktūra, vykdanti gelbėjimo darbų vadovo nurodymus.

Štabą sudaro visų pajėgų, atliekančių darbus įvykio vietoje, atstovai, kai:

  • įvykio vietoje darbus atlieka trijų ir daugiau institucijų pajėgos ir prognozuojama ar žinoma, kad yra penki ir daugiau žuvę žmonės,
  • pasitelkta pajėgų iš trijų ir daugiau savivaldybių ir gelbėjimo darbų vadovo vertinimu numatoma, kad darbai užtruks ilgiau kaip 6 valandas.

Gelbėjimo darbų vadovas gali  į štabą pakviesti valstybės, savivaldybės institucijų atstovai, kurie konsultuotų gelbėjimo darbų vadovą, teiktų pasiūlymus dėl įvykio vertinimo ir padarinių likvidavimo.

Veiksmai gali būti koordinuojami ir pajėgoms vadovaujama savivaldybės lygiu savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centre, jeigu:

  • gelbėjimo darbams atlikti nepakanka įvykio vietoje sutelktų pajėgų ir materialinių išteklių;
  • prireikia koordinuoti pajėgų veiksmus ir materialinių išteklių paskirstymą vienu metu keliose savivaldybės teritorijos vietose;
  • susidarė ar prognozuojama, kad susidarys, savivaldybės lygio ekstremalioji situacija.

Jeigu paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, jos likvidavimui vadovauti paskiriamas savivaldybės lygio ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovas.

Gresiant ar susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai:

  • Gelbėjimo darbų vadovas arba savivaldybės operacijų centro koordinatorius kreipiasi į savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos vadovą ar jo įgaliotą asmenį dėl veiksmų koordinavimo savivaldybės lygiu.
  • Šaukiama savivaldybės ekstremalių situacijų komisija.
  • Šaukiamas savivaldybės operacijų centras;
  • Savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos teikimu, atsižvelgęs į įvykio, ekstremaliojo įvykio pobūdį, savivaldybės administracijos direktorius paskiria savivaldybės operacijų vadovą.
  • Kol nepaskirtas savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, pajėgų veiksmus savivaldybės lygiu organizuoja ir koordinuoja savivaldybės operacijų centras. Sprendimai priimami vadovaujantis savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytais veiksmais ir (ar) savivaldybės operacijų centro nuostatų suteiktais įgaliojimais.
  • Pradėjus telkti savivaldybės teritorijoje ar valstybės rezerve turimus arba iš kitų savivaldybių gaunamus materialinius išteklius, savivaldybės operacijų centras koordinuoja visą teikiamą pagalbą.
  • Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas atsako už darbų organizavimą savivaldybės mastu, gelbėjimo darbų vadovas toliau organizuoja darbus įvykio vietoje.

Veiksmai koordinuojami ir pajėgoms vadovaujama valstybės lygiu per valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą arba per ministerijų, kitų valstybės institucijų, įstaigų operacijų centrus, jeigu:

  • gresia ar susidarė valstybės lygio ekstremalioji situacija, kurios padarinių išplitimo ribos gali peržengti ar peržengia trijų savivaldybių ribas, ir (ar) prognozuojama valstybės lygio ekstremalioji situacija;
  • prireikia koordinuoti pajėgų ir materialinių išteklių paskirstymą vienu metu daugiau kaip trijose savivaldybėse;
  • darbams atlikti telkiamos pajėgos iš visos valstybės ir (ar) kreipiamasi tarptautinės pagalbos.

Gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai:

  • Savivaldybės administracijos direktorius kreipiasi pagalbos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisiją.
  • Šaukiama Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija.
  • Šaukiamas valstybės operacijų centras, valstybės institucijų operacijų centrai:
    • Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija arba Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas priima sprendimą dėl valstybės operacijų centro sušaukimo arba, atsižvelgiant į situacijos pobūdį, VESK paveda koordinuoti veiksmus ir vadovauti pajėgoms konkrečios valstybės institucijos ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui ( SAM, PD prie VRM, PAGD, SM ir t.t.)
    • Atsakingos valstybės institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, gavęs informaciją apie gresiantį ar susidariusį ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją, sušaukia savo institucijos operacijų centrą.
  • Kol nepaskirtas valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, darbus organizuoja ir koordinuoja valstybės operacijų centras. Sprendimai priimami vadovaujantis valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytais veiksmais ir valstybės operacijų centro nuostatų suteiktais įgaliojimais.
  • Ministras Pirmininkas paskiria valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovą. Juo skiriamas Vyriausybės narys arba valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos vadovas, atsižvelgiant į įvykio, ekstremaliojo įvykio pobūdį.
  • Valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas atsako už neatidėliotinų ekstremaliosios situacijos padarinių šalinimo darbų organizavimą šalyje.
  • Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas (-ai) toliau organizuoja darbus savivaldybės lygiu, tačiau vadovaujasi valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimais ir vykdo jo nurodymus.
  • Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija priima sprendimą dėl ilgalaikių padarinių šalinimo darbų organizavimo.
priesgaisriniu-pajegu-technika

Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras

Klysta tie, kurie sako, kad ekstremaliąją situaciją galima suvaldyti įsakymais, kontroliuojant įsakymų vykdymą. Įvykio (gaisras, riaušės, lokali avarija) likvidavimas – gali būti valdomas centralizuotai, bet didelio masto ekstremalioji situacija (katastrofa) reikalauja koordinuotų veiksmų, bendro matymo, nestandartinių sprendimų bei sutarimo ir nusiteikimo veikti visiems drauge, kad suvaldyti situaciją ar sumažinti jos padarinius.

Gerai veikiantis operacijų centras – tai gero ekstremaliosios situacijos valdymo indikatorius. Informacija, ateinanti į operacijų centrą leidžia vertinti situaciją, prognozuoti pasekmes ir numatyti reikiamus veiksmus. Operacijų centre veikiantys įvairių reaguojančių organizacijų atstovai turi galimybę ieškoti problemų sprendimo būdų, siūlyti tinkamiausius sprendimus, organizuoti jų įgyvendinimą ir derinti tarpusavio veiksmus. Svarbu, kad organizacijų atstovai, esantys operacijų centre, gebėtų ir turėtų teisę priimti sprendimus savo organizacijose ir jų vardu.  Be to, ekstremaliosios situacijos židinyje veikiančios civilinės saugos sistemos pajėgos jausis tvirčiau, žinodamos, kad yra atstovaujamos, kad turi ką informuoti apie kylančias problemas ir kad sulauks trūkstamų išteklių ar kitokios pagalbos.

Ekstremaliųjų situacijų operacijų centre atliekamos funkcijos:

  • Informacijos valdymas – informacijos priėmimas, paieška, rūšiavimas, apibendrinimas, parengimas, paskleidimas ( dalyviams ir visuomenei).
  • Situacijos vertinimas – grėsmės atpažinimas ir įvertinimas, pavojaus judėjimo laike ir erdvėje, antrinių grėsmių, jų poveikio žmonėms vertinimas.
  • Išteklių valdymas – išteklių poreikio analizė ir poreikio tenkinimas ( paieška, pristatymo į vietą organizavimas)
  • Situacijos valdymas – bendro vaizdo matymas ir iškylančių problemų sprendimas (sprendimų priėmimas, užduočių delegavimas, sąveikos tarp institucijų palaikymas)

Pagrindiniai ekstremaliųjų situacijų valdymo organizatoriai

Ekstremaliųjų situacijų komisija – priima sprendimus, reikalingus gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai valdyti,  teikia visuomenei informaciją, kreipiasi su prašymais ir pasiūlymais į  valstybės institucijas ir VESK.

Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas  – vadovauja visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje.

Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras  – užtikrina ekstremalių situacijų komisijos priimtų sprendimų įgyvendinimą, organizuoja ir koordinuoja įvykių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, padarinių šalinimą, gyventojų ir turto gelbėjimą.

parengtis-fotogg

Valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų valdymo atsakingosios institucijos

Valstybiniame ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatyta, kad,  atsižvelgiant į veiklos sritį ir gresiančios ar susidariusios valstybės lygio ekstremaliosios situacijos pobūdį, atsakomybė už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimą ir jos padarinių šalinimo organizavimą tenka šioms atsakingosioms institucijoms:

  • Miškų gaisrai – Aplinkos ministerija
  • Teršalų išsiliejimas pakrantėje – Aplinkos ministerija
  • Teršalų išsiliejimas jūroje –  Krašto apsaugos ministerija
  • Gaisrai ir (ar) sprogimai, kurie gali sukelti daugelio gyventojų sužalojimus ir dėl kurių gali prireikti evakuoti gyventojus­ – Vidaus reikalų ministerija
  • Potvynis – Vidaus reikalų ministerija
  • Uraganas – Vidaus reikalų ministerija
  • Masinis užsieniečių antplūdis – Vidaus reikalų ministerija
  • Masiniai neramumai – Vidaus reikalų ministerija
  • Įkaitų paėmimas (lėktuvo, laivo ar kitos transporto priemonės užgrobimas) – Vidaus reikalų ministerija
  • Branduolinės avarijos – Energetikos ministerija, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija
  • Tarša radioaktyviosiomis medžiagomis,  pavojingas radioaktyvus radinys ir kitos radiologinės avarijos ir įvykiai – Radiacinės saugos centras
  • Transporto įvykiai, susiję su jūros ar vidaus vandenų laivo naudojimu, aviacija, geležinkelių transporto ir automobilių kelių eismu ir įvykiais vežant pavojingą krovinį – Susisiekimo ministerija
  • Speigas (didelis šaltis) – Energetikos ministerija
  • Sausra (kaitra) – Žemės ūkio ministerija
  • Epizootijos – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
  • Epifitotija, kenksmingos augalų ligos ir kenkėjai – Žemės ūkio ministerija
  • Pavojingos ar ypač pavojingos užkrečiamosios ligos (epidemijos ir (ar) pandemijos, bioterorizmas) – Sveikatos apsaugos ministerija

Nepaprastosios padėties valdymas

Nepaprastoji padėtis – tai ypatingas teisinis režimas valstybėje ar jos dalyje, leidžiantis taikyti laikinus naudojimosi fizinių asmenų teisėmis ir laisvėmis apribojimus ir laikinus juridinių asmenų veiklos apribojimus. Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama visoje valstybėje ar jos dalyje, kai dėl valstybėje ar kitose valstybėse susidariusios ekstremalios situacijos kyla grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus nepaprastųjų priemonių. Sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį priima Seimas, priimdamas atitinkamą nutarimą arba Respublikos Prezidentas išleisdamas dekretą. Seimas arba Lietuvos prezidentas gali nustatyti kai kurių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytų teisių ir laisvių  apribojimą bei nepaprastųjų priemonių panaudojimą tiek, kiek to reikalauja padėties kritiškumas. Civilinė sauga nepaprastosios padėties metu užtikrinama taip pat, kaip ir ekstremaliosios situacijos atveju. Skirtumas tik toks, kad nepaprastajai padėčiai suvaldyti valstybė yra numačiusi daugiau teisinių mechanizmų. Nepaprastosios padėties metu gali būti:

  • įvedamas tiesioginis valdymas,
  • steigiamos viešosios tvarkos apsaugos komendantūros,
  • pasitelkiama Lietuvos kariuomenė,
  • pasitelkiamas mobilizacinis rezervas,
  • naudojamas valstybės rezervas.

Nepaprastoji padėtis – tai aukštesnis ekstremaliosios situacijos “lygmuo”. Nereikia sieti nepaprastosios padėties su kariniais veiksmais – kariuomenės veiksmai būtų traktuojami kaip pagalba. Taip pat numatyta, kad viešosios tvarkos apsaugos komendantūras steigia institucija, atsakinga už ekstremaliosios  situacijos valdymą. Visoms komendantūroms vadovauja vyriausiasis komendantas, kuris tiesiogiai pavaldus institucijos, atsakingos už ekstremalių situacijų valdymą, vadovui.

Visi įvykiai geriausiai valdomi kiek įmanoma žemiausiame lygmenyje.