Ekstremalios Situacijos

ekstremali situacija

Ekstremalios Situacijos

Ekstremalioji situacija – dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą. Ekstremalioji situacija tai yra tam tikra teisinė padėtis, kuri įsigalioja tik po sprendimo ją paskelbti.

Ne kiekvienas ekstremalusis įvykis sukelia ekstremaliąją situaciją. Jeigu ekstremaliojo įvykio neigiamas poveikis (padariniai) išplito už įvykio ribų ir situacija atitinka bent vieną ekstremaliųjų situacijų skelbimo sąlygų, paveiktoje teritorijoje gali būti skelbiama ekstremalioji situacija.

Lietuvoje ekstremaliosios situacijos skirstomos į du lygius – savivaldybės ir valstybės. Savivaldybės lygio – ekstremaliosios situacijos, kurių padariniai šalinami savivaldybėje esančiomis civilinės saugos sistemos pajėgomis ir naudojant savivaldybėje turimus arba iš kitų savivaldybių gautus materialinius išteklius, o padarinių išplitimo ribos neviršija trijų savivaldybių teritorijų ribų.  Valstybės lygio – ekstremalios situacijos, kurių padariniai šalinami naudojant savivaldybėse arba valstybėje turimus materialinius išteklius, o padarinių išplitimo ribos viršija trijų savivaldybių teritorijų ribas, arba kurios trunka ilgiau kaip 6 mėnesius.

Ekstremaliosios situacijos paskelbimas yra būtina sąlyga, kad civilinės saugos sistema galėtų veikti visa apimtimi. Ekstremaliosios situacijos paskelbimas sudaro galimybę pasitelkti ekstremaliosios situacijos valdymui reikalingus papildomus išteklius, priimti svarbius sprendimus dėl gyventojų apsaugos organizavimo.

Ekstremaliosios situacijos skelbimas ir atšaukimas

Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo eiga:

  • Vadovaujantys pareigūnai iš įvykio vietos pateikia informaciją apie situaciją ir grėsmes iš įvykio vietos.
  • Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisija, gavusi informaciją apie gresiančią ekstremaliąją situaciją, susirenka, įvertina gręsiančios (ar jau susidariusios) ekstremaliosios situacijos sąlygas, pobūdį ir mastą ir teikia pasiūlymą savivaldybės administracijos direktoriui skelbti ekstremaliąją situaciją savivaldybėje ar jos dalyje.
  • Savivaldybės administracijos direktorius išleidžia įsakymą, kuriuo skelbia toje savivaldybėje savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją, o kai situacija normalizuojasi ir išnyksta aukščiau paminėtos ekstremaliosios situacijos sąlygos, išleidžia įsakymą, kuriuo atšaukia ekstremaliąją situaciją.

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo eiga:

  • Vadovaujantys pareigūnai iš įvykio vietos pateikia informaciją apie situaciją ir grėsmes iš įvykio vietos.
  • Vyriausybė ekstremaliųjų situacijų komisija (VESK), susipažinusi su informaciją, vertina gręsiančios (ar jau susidariusios) ekstremaliosios situacijos sąlygas, pobūdį ir mastą, nedelsdama nusprendžia ar teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymą skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Nusprendus teikti – teikia pasiūlymą  Lietuvos Respublikos Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą, kuriuo paskelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje arba ne visoje šalies teritorijoje, o tam tikrose savivaldybėse.
  • Valstybės lygio ekstremalioji situacija atšaukiama taip pat: VESK pasiūlius, LRV nutarimu.

Ekstremaliosios situacijos skelbimo sąlygos

Savivaldybės lygio ekstremalioji situacija skelbiama, kai įvykis atitinka, pasiekia ar viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus ekstremaliųjų įvykių kriterijus ir yra bent viena iš šių sąlygų:

  • iš nuolatinės gyvenamosios vietos evakuojama daugiau kaip 300 savivaldybės gyventojų;
  • ekstremaliojo įvykio padariniai sutrikdo daugiau kaip 500 gyventojų būtiniausias gyvenimo (veiklos) sąlygas ir ši padėtis trunka ilgiau kaip 24 valandas;
  • ekstremaliojo įvykio padariniai išplinta daugiau kaip dviejuose trečdaliuose savivaldybės teritorijos;
  • gelbėjimo, paieškos, neatidėliotini darbai ir ekstremaliųjų įvykių likvidavimas savivaldybės teritorijoje užtrunka arba numatoma, kad užtruks ilgiau kaip 24 valandas;
  • ekstremalusis įvykis susidaro savivaldybės teritorijoje esančiame pavojingame ar valstybinės reikšmės objekte arba dėl ekstremaliojo įvykio sutrinka ar sutrikdoma tokio objekto kontrolė ar funkcionavimas;
  • prašoma iš 3 ar daugiau gretimų savivaldybių pagalbos gyventojams evakuoti, gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, ekstremaliajam įvykiui likviduoti ir jo padariniams šalinti, kai savivaldybėje esančių civilinės saugos sistemos pajėgų ir materialinių išteklių nepakanka.

Kuo įvykiai skiriasi nuo ekstremaliųjų įvykių?

Įvykiai – tai gamtiniai arba dėl neatsargios ar neatsakingos žmogaus veiklos kylantys techniniai, ekologiniai ar socialiniai įvykiai, keliantys pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai.

Kasmet Lietuvoje lyja apie 20000 įvykių. Įvykiai kyla dėl  tyčinės ar netyčinės žmogaus veiklos arba dėl gamtos reiškinių. 

Gamtiniai įvykiai: 

  • Potvynis, poplūdis;
  • Audra (lietus, griaustinis, žaibas, kruša);
  • Snygis, pūga, šlapdriba, lijundra, plikledis;
  • Vėjai, viesulas;
  • Ekstremalios temperatūros (staigios, ilgai trunkančios: karštis, šaltis);
  • Pavojingos užkrečiamos ligos;
  • Gyvūnų užkrečiamos ligos;
  • Augalų ligos, parazitų antplūdžiai;
  • Žemės drebėjimas;
  • Nuošliaužos, kranto erozija, sufoziniai reiškiniai;
  • Gaisras (miško, pievos, mieste, miško-miesto sandūroje);
  • Sniego lavinos, cunamis, vulkanų išsiveržimai (Lietuvoje neaktualūs)

Žmogaus sukelti įvykiai ( dėl klaidos, veiklos ar neveikimo): 

  • Pastatų griuvimai;
  • Komunikacijų sistemų nutraukimas/gedimai;
  • Energijos tiekimo sutrikimai/gedimai;
  • Įrenginių, mechanizmų gedimai;
  • Sprogimai;
  • Gaisrai;
  • Maisto užteršimas;
  • Pavojingų medžiagų (ChBR) išsiliejimai;
  • Transporto avarijos (geležinkelio, oro, vandens, automobilių);
  • Hidrotechninių įrenginių avarijos, gedimai (užtvankos, dambos, pylimai, rezervuarai);
  • Oro, vandens, grunto užteršimas.

Žmogaus tyčia sukelti įvykiai:

  • Padegimai;
  • Bombos, sprogdinimo grėsmės;
  • Visuomenės neramumai, susibūrimai, riaušės;
  • Nusikaltimai, nusikalstami neramumai; gaujų siautėjimas;
  • Karinė ataka, maištas, sukilimas,
  • Masinis žmonių antplūdis (sirgaliai, pabėgėliai);
  • Žmonių grobimas, įkaitų paėmimas;
  • Streikai;
  • Sabotažas, diversija;
  • Teroristiniai išpuoliai (ginklai/sprogmenys, cheminiai, radiologiniai, biologiniai);
  • Kibernetinės atakos.

Įvykis vadinamas ekstremaliuoju įvykiu tuomet, kai jis atitinka, pasiekia ar viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus, t.y įvykio mastą, padarinius ar faktą apibūdinančius dydžius arba aplinkybes. Kasmet Lietuvoje užfiksuojama apie 400 ekstremaliųjų įvykių.

Įvykis nuo ekstremaliojo įvykio skiriasi padarytu poveikiu žmonėms, turtui, aplinkai. Todėl ekstremaliaisiais įvykiais vadinami įvykiai, kurie padarė tam tikrą neigiamą poveikį žmonėms, turtui, aplinkai ar socialinėms gyventojų sąlygoms. Pavyzdžiui, užfiksuotas uraganas (vėjas, kurio greitis pasiekia 33 m/s) ekstremaliuoju įvykiu bus laikomas tik tada, jeigu sukels 3 žmonių žūtį arba sutrikdys 6 žmonių sveikatą arba daugiau kaip 24 valandoms nutrauks energetikos, komunalinių, ryšių paslaugų teikimą, Nacionalinio radijo ar televizijos transliavimą, sukels kultūros vertybės praradimo grėsmę ir pan.

Ekstremaliųjų įvykių kriterijus atitinka tokie įvykiai, dėl kurių :

  • Nukentėjo žmonės ( žuvo, buvo sužaloti, susirgo, apsinuodijo);
  • Kilo pavojus ne mažiau kaip 100 žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir (ar) aplinkai ( teroro akto, sprogimo grėsmė);
  • Sutriko gyventojų socialinės sąlygos:
    • neplanuotai, pakankamai ilgam laikui nutrūko kelių, geležinkelių, oro, vandens transporto eismas;
    • daugiau negu parą ketvirtadaliui savivaldybės gyventojų nutrūko elektros energijos,  gamtinių dujų, geriamojo vandens tiekimas, šilumos tiekimas šildymo sezono metu ar  nuotekų šalinimas;
    • keletą valandų šimtui tūkstančių gyventojų neveikė telefono ryšio tinklas, internetas, nutrūksta Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos transliavimas;
    • kai daugiau kaip 1 valandą sutriko pagalbos skambučių priėmimas, ir dėl to nebuvo galima iškviesti pagalbos tarnybos ;
    • dėl pastato sugriuvimo neatidėliotinai reikėjo suteikti gyvenamąją vietą daugiau kaip 10 žmonių.
  • Padarytas poveikis aplinkai: miškams, vandens telkiniams, orui, Žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, gyvūnams, žemės ūkio ar kitiems laukiniams augalams, saugomoms teritorijoms (draustiniams, regioniniams ir nacionaliniams parkams, rezervatams), kultūros vertybėms;
  • Kyla pavojus nekilnojamajai kultūros vertybei, pavojingajam ar valstybinės reikšmės objektui;
  • Kyla pavojus valstybės saugumui:
    • užsienio valstybės karinių vienetų skaičiaus pasienio teritorijose padidėjimas, veiksmų suaktyvėjimas, karinės galios demonstravimas prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos;
    • nesankcionuotas užsienio valstybės ginkluotųjų pajėgų Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimas;
    • asmenų ar asmenų grupių neteisėti ir (ar) ginkluoti veiksmai, nukreipti prieš valstybės suverenitetą, konstitucinę santvarką;
    • pasienio sargybos, valstybės sienos apsaugos objekto apšaudymas ar užpuolimas.

Ekstremaliaisiais įvykiais laikomi ir kiti įvykiai:

  • masinis užsieniečių antplūdis į Lietuvos teritoriją, kai Lietuvos Respublikos valstybės siena kertama nenustatytose vietose, nenustatytu laiku ar nenustatyta tvarka, vienos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užkardos veikimo teritorijoje;
  • riaušės laisvės atėmimo vietoje ar grupinis pasipriešinimas laisvės atėmimo vietos administracijai, kai vyksta pogromai, padegimai, įkaitų grobimai ir kitokie tyčiniai veiksmai, taip pat laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų pabėgimas, įkaitų paėmimas ar kitokie tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys laisvės atėmimo vietų vidaus tvarką;
  • įvykis, keliantis pavojų užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms Lietuvos Respublikoje;
  • nustatytas paliktasis jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis20ar radionuklidais užterštas objektas;
  • pavojingos cheminės medžiagos ir (ar) mišinio (preparato) patekimas į gyvenamąją aplinką, kai viršijama paros didžiausia leidžiama koncentracija;
  • įtartinas radinys – vokas, paketas, balionas, konteineris ar indas su pavojinga chemine medžiaga ir (ar) mišiniu (preparatu) arba neaiškios kilmės (nenustatyta) medžiaga;
  • grasinimas įvykdyti teroro aktą;
  • pastato (statinio arba jo konstrukcijos), kai užstatoma didesnė nei 5 000 kv. m teritorija arba kai jame vienu metu gali būti 50 ar daugiau žmonių, visiškas ar dalinis sugriovimas;
potvynis

Lietuvoje paskelbtos ekstremaliosios situacijos 

2011 m. sausio 25 d. – kovo 30 d. savivaldybės lygio ekstremalioji situacija buvo paskelbta Pagėgių savivaldybėje, vasario 17 d. – balandžio 22 d. Šilutės rajono savivaldybėje. Šios ekstremaliosios situacijos buvo gamtinio pobūdžio, jas nulėmė pavasario potvynis Nemuno žemupyje, kuris užliejo kelius ir gyvenamąsias vietoves.

2011 m. birželio 1 d., nustačius klasikinio kiaulių maro protrūkį, savivaldybės lygio ekstremalioji situacija paskelbta Jonavos rajono savivaldybėje. Siekiant likviduoti ligos židinį buvo priverstinai sunaikintos visos veikiančiuose kiaulių kompleksuose augintos kiaulės (sunaikinta 39 140 kiaulių). Imonėse taip pat sunaikinti pašarai, pašariniai priedai, veterinariniai vaistai ir atlikta įmonių dezinfekcija. 2011 m. rugpjūčio 19 d. ekstremalioji situacija buvo atšaukta.

2011 m. birželio 6–10 d. savivaldybės lygio ekstremalioji situacija paskelbta Šilutės rajono savivaldybėje kilus gaisrui Traksėdžių durpyne. Durpių degimas buvo išplitęs apie 100 hektarų plote (durpyno plotas apie 1 500 ha). Atskirais židiniais degė 19 durpių rietuvių (1 rietuvė – 500 m3). Atšaukta 2011-07-12

2011 m. gegužės 9 d. pirmą kartą Lietuvoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, sutrikus medicininių atliekų tvarkymo ir naikinimo sistemai. Kadangi šalyje nebuvo įmonės, kuri turėjo teisę deginti medicinines atliekas, šių atliekų susikaupė per 119 tonų. Jų saugojimo vietos grėsė tapti epidemijos židiniais ir kėlė pavojų šalies gyventojams. Vyriausybė 2011 m. rugpjūčio 22 d. atšaukė ekstremaliąją situaciją. ,

2012 m. sausio 26–31 d. Kelmės rajone  paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija Tytuvėnų seniūnijoje dėl gaisro Šventos mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje.

2013 m. sausio 3 d. dėl potvynio Šilutės rajono Šilutės rajono savivaldybės Usėnų, Juknaičių, Šilutės, Rusnės, Saugų ir Kintų seniūnijų teritorijose. (Atšaukta 2013 m. balandžio 9 d.)

2013 m. sausio 9 d. Pagėgių savivaldybėje dėl didėjančios ledų sangrūdos ir šąlančio potvynio vandens buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija.

2014 m. sausio 29 d. dėl afrikinio kiaulių maro židinių buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Trakų rajonų savivaldybėse ir Druskininkų savivaldybėje. 2016 m. gruodžio 7 d. valstybės lygio ekstremalioji situacija atšaukta.

2014 m. balandžio 25 d. Neringos savivaldybėje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija kilus gaisrui Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Užgesinus gaisrą, ekstremalioji situacija atšaukta 2014 m. balandžio 30 d.

2014 m. dėl afrikinio kiaulių maro savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos buvo paskelbtos 4 savivaldybėse: 2014 m. liepos 24 d. Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, 2014 m. rugpjūčio 7 d. – Utenos rajono savivaldybėje Tauragnų ir Saldutiškio seniūnijų teritorijose (atšaukta 2015 m. vasario 12 d.), 2014 m. rugpjūčio 23 d. – Rokiškio rajono savivaldybėje Kriaunų ir Jūžintų seniūnijų teritorijose (atšaukta 2014 m. spalio 10 d.) ir  2014 m. gruodžio 22 d. – Trakų rajono savivaldybės teritorijoje.

2014 m. rugpjūčio 1 d. Trakų rajono savivaldybės Lentvario miesto seniūnijos teritorijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija įvykus buitinių nuotekų kanalizacijos  vamzdyno avarijai Geležinkelio gatvėje Lentvario mieste. Likvidavus avariją, ekstremalioji situacija atšaukta  2014 m. lapkričio 20 d.

2014 m. gruodžio 18 d. Mažeikių rajono savivaldybėje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija Sedos mieste, kai sugedus Sedos malūno užtvankos vandens lygio reguliavimo įrangai, pakilęs vanduo apsėmė drenažo žiotis ir pradėjo semti gyvenamuosius namus. Suremontavus įrangą ir kritus vandens lygiui, ekstremalioji situacija Sedos mieste atšaukta 2015 m. sausio 21 d.

2015 m. kovo 12 d. Kauno rajone paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, kai Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje nuo pamatų nuslinko apie 11 m atraminės sienos (tvoros) ruožas ir kilo pavojus bažnyčios pastato konstrukcijoms. Situacija tęsėsi daugiau kaip 8 mėnesius. 2015 m. lapkričio 18 d. ekstremalioji situacija buvo atšaukta, kai buvo atlikti preliminarūs situacijos stabilizavimo darbai.

2015 m. liepos 9 d.  Kalvarijos savivaldybėje  buvo paskelbta ekstremalioji situacija dėl stichinės sausros. Situacija truko savaitę.

2015 m. rugpjūčio 12 d. paskelbta ekstremalioji situacija Kauno rajono. Domeikavos seniūnijoje Eigirgalos kaime esančios įmonės teritorijoje, kur  chemikalų sandėlyje buvo netinkamai saugomas didelis kiekis (apie 210 tonų) pavojingų atliekų (atšaukta 2016 vasario 8 d.).

2016 m. liepos 18 d. Panevėžio rajone paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl gaisro Piniavos k. mokykloje-darželyje. Ji atšaukta rugpjūčio 30 d., užbaigus pastato atstatymo bei remonto darbus ir pripažinus jį tinkamu naudoti pagal paskirtį.

2016 m. liepos 28 d. dėl birželio 17 d. škvalo padarinių Druskininkų savivaldybėje paskelbta ekstremalioji situacija. Atšaukta 2017 m. sausio 18 d.

2016 m. rugpjūčio 9 d. dėl birželio 17 d.  škvalo padarinių Alytaus rajono savivaldybėje paskelbta ekstremalioji situacija.

2016 m. spalio  5 d. Radviliškio rajono savivaldybėje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl medienos granulių įmonėje „Gairelita“ kilusio gaisro. Ekstremalioji situacija atšaukta 2016-11-25.

2016 m. spalio 17 d. Pakruojo rajono savivaldybė  paskelbė ekstremaliąją situaciją dėl Lygumų seniūnijoje esančio Petraičių tvenkinio būklės (gaisro gesinimo metu užterštas vanduo). Atstačius tvenkinio vandens kokybę, 2016 m. gruodžio 2 d. ekstremalioji situacija atšaukta.

2016 m. gruodžio 23 d. Vilniuje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl Upės g. įvykusios nuotekų kanalizacijos avarijos, kurios metu buvo nutraukti du magistraliniai nuotekų vamzdžiai. 2016 m. gruodžio 28 d. ekstremalioji situacija atšaukta.

2017 m. kovo 10 d. dėl legioneliozės protrūkio trijuose daugiabučiuose namuose paskelbta ekstremalioji situacija Vilniaus mieste (atšaukta 2017 m. gegužės 10 d.).

2017 m. birželio 29 d. dalyje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dalyje Vilniaus miesto savivaldybės, kilus pavojui nekilnojamajai kultūros vertybei – Gedimino kalnui. Nuo 2017 m. gruodžio 30 d. ekstremaliosios situacijos likvidavimas koordinuojamas valstybės lygiu.

2017 liepos 12 d. Širvintų rajone dėl gausios liūties sukeltų padarinių (be elektros energijos likusių sveikatos įstaigų ir nepravažiuojamai nuplautų kelių) buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija. Atšaukta 2017-12-06.

2017 m. liepos 12 d. dėl UAB „Beržų kompleksas“ komerciniame kiaulių ūkyje Šilų kaime, Šilų sen., Jonavos r., nustatyto afrikinio kiaulių maro,  Jonavos rajone paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija.

2017 m. rugpjūčio 4 d. Šalčininkų rajone paskelbta ekstremalioji situacija dėl afrikinio kiaulių maro židinio Akmenynės seniūnijoje,  Slabados k. Atšaukta 2017-10-26.

2017 m. rugsėjo 20 d. Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta ekstremalioji situacija dėl iškritusių lietaus kritulių kiekio viršijantį vidutinį daugiametį mėnesio kritulių kiekį.

2017 m. rugsėjo mėnesį 13 šalies savivaldybių savo  teritorijose paskelbė savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl gausių liūčių sukeltos žemės ūkio augalų žūties: Rokiškio (09-19), Panevėžio rajono (09-20), Šilutės (09-20), Kupiškio (09-21), Pasvalio (09-22), Kretingos (09-22), Švenčionių (09-25), Pagėgių (09-26, atšaukta 2018-03-13), Jonavos (09-26), Ukmergės (09-26), Utenos rajone (išskyrus Utenos miesto seniūniją) (09-27), Širvintų (09-27), Tauragės (09-28).

2017 m. spalio 3 d. dėl liūčių padarytų nuostolių žemdirbiams paskelbta ekstremalioji situacija Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Gargždų seniūniją. 

2017 m. spalio 3 d. Zarasų, Jurbarko bei  Ignalinos rajonuose paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl augalų žūties žemės ūkyje.

2017 m. spalio 4 d.  Molėtų, Telšių bei Akmenės rajonuose paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl augalų žūties žemės ūkyje.

2017 m. spalio 4 d. paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl meteorologinių reiškinių ( gausių liūčių) padarytos žalos žemės ūkio sektoriui. Atšaukta 2018 m. gegužės 2 d.

2017 m. spalio 18 d. Panevėžio rajono Paįstrio, Naujamiesčio ir Krekenavos seniūnijose paskelbta ekstremalioji situacija dėl ardomo Panevėžio miesto valymo įrengimų dumblo aikštelės Papušių kaime pylimo pado ir dumblo patekimo į upę grėsmės.

2017 m. gruodžio 18 d. dėl daugiau kaip 6 mėnesius Vilniaus mieste trukusios  savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos, paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija Vilniaus piliavietės teritorijoje dėl Gedimino kalno nuošliaužų pavojaus Aukštutinės pilies liekanoms.

2018 m. sausio 31 d. dėl potvynio nutrūkus  kelių transporto priemonių eismui krašto kelyjeŠilutės rajono savivaldybės Usėnų, Juknaičių, Šilutės, Rusnės, Saugų, Kintų seniūnijų teritorijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija. Atšaukta 2018-04-17.

2018 m. kovo 19 d. Pagėgių savivaldybėje paskelbta ekstremalioji situacija dėl užsitęsusio potvynio. Atšaukta 2018-03-28.

2018 m. kovo 22 d.  Palangoje dėl nuplauto paplūdimių smėlio ir grėsmės pažeistam apsauginiam kopagūbriui, centrinio paplūdimio ruože nuo Palangos tilto iki Rąžės upės žiočių paskelbta ekstremalioji situacija.