Ekstremalių Situacijų Valdymo Planas

PLANAVIMAS

Ekstremalių Situacijų Valdymo Planas

Iš anksto suplanuoti veiksmai ir parengtas tinkamas planas, kilus nelaimei, sutaupo laiko ir leidžia išsaugoti žmonių gyvybes bei sutaupyti pinigų.  Be to, visi galimi pavojai, veiksmai, nelaimės valdymui reikalingi ištekliai apgalvojami iš anksto, neskubant, atsiranda galimybė surengti pratybas ir įsitikinti, ar viskas apgalvota ir suplanuota… Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas gali saugiai dulkėti lentynoje ar gulėti stalčiuje, kol kilusi nelaimė nepareikalauja veikti pagal  jį.   Žinoma, toks planas pats savaime negarantuoja visiško saugumo… bet jį gerokai padidina. Bet, jeigu planas tebus popierinis produktas, jeigu jo veiksmingumas nebus tikrinamas pratybų  metu, jeigu jis nebus nuolat tobulinamas ir gerinamas, atsižvelgiant į kintančią situaciją, naują informaciją, svetimą skaudžią patirtį, tai galima bus teigti, kad ekstremaliai situacijai esame nepasirengę.

 „Manymas, kad planavimas yra užbaigtas, kai raštiškas parengties ekstremalioms situacijoms planas yra parengtas (parašytas, suderintas ir patvirtintas) rizikuoja prisišaukti  bėdą” (Dinos ir kt., 1972).

Kas yra ekstremaliųjų situacijų valdymo planavimas?

Ekstremaliųjų situacijų valdymo planavimas susideda iš keleto svarbių dalių, kuriose turi būti apibrėžiama:

  • Reagavimo ir atstatymo strategijos, kurios turi būti įgyvendinamos ekstremaliosios situacijos metu ir po jos;
  • Pajėgumai ir galimybės šioms strategijoms įgyvendinti;
  • Ekstremaliosios situacijos valdymo struktūra ir schemos;
  • Žmogiškųjų bei materialinių išteklių valdymo sąlygos.

Ar visiems pavojams reikia pasirengti?

Ekstremaliųjų situacijų valdymo plane aprašomos didelę ir labai didelę riziką keliančių pavojų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo procedūros. Jeigu ūkio subjekte didelę ir labai didelę riziką kelia keli pavojai (pvz., gaisras, sprogimas arba didelio pavojingųjų medžiagų kiekio išsiveržimas į aplinką), plane reikia aprašyti veiksmus kiekvieno pavojaus atveju.

Prieš pradedant planavimo procedūras, reikia atlikti galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę, t.y nustatyti visus galimus (gamtinius, techninius, socialinius) pavojus, kurie gali kilti:

  • analizuojamoje aplinkoje dėl geografinės padėties, atliekamų technologinių procesų ar gedimų, darbuotojo klaidos, pastato (-ų) projektavimo, konstrukcijų ar įrenginių,
  • gretimose teritorijose, bet turėti padarinių žmonėms, turtui, aplinkai, būtiniausioms gyvenimo sąlygoms ar veiklos tęstinumui

Nustačius pavojus, reikia įvertinti nustatytų galimų pavojų tikimybę ir poveikį ir nustatyti galimų jų rizikos lygį ( labai didelė \ didelė\ vidutiniška\ priimtina).

Ekstremaliųjų situacijų valdymo planai

Valstybiniuose ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose aprašoma kaip bus valdomos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, nustatomas materialinių ir žmogiškųjų išteklių sutelkimas.

Valstybiniame ekstremaliųjų situacijų valdymo plane,   yra įvardintos situacijos, galinčios sukelti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, numatytos reikalingos priemonės bei valstybės institucijos, kurioms tenka atsakomybė už tam tikro pobūdžio valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir jos padarinių šalinimo organizavimą. Pavyzdžiui, už miškų gaisrų valdymą, teršalų išsiliejimo pakrantėje likvidavimą atsakingoji institucija yra Aplinkos ministerija; už taršos radioaktyviosiomis medžiagomis, pavojingo radioaktyvaus radinio ir kitų radiologinių avarijų ir įvykių valdymą – Radiacinės saugos centras; už masinio užsieniečių antplūdžio, masinių neramumų, įkaitų dramų valdymą, gaisrų, sprogimų, potvynio, uragano padarinių likvidavimą – Vidaus reikalų ministerija,  už pavojingos ar ypač pavojingos užkrečiamosios ligos protrūkio valdymą – Sveikatos apsaugos ministerija ir t.t.

Gyventojų apsaugos branduolinės avarijos atveju planas  valstybės lygiu nustato civilinės saugos priemones ir institucijų funkcijas organizuojant ir vykdant apsaugomuosius veiksmus, kuriais siekiama apsaugoti gyventojus, jų turtą ir aplinką nuo radioaktyviojo užterštumo dėl branduolinės avarijos branduolinės energetikos objekte, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra Lietuvos Respublikoje, ar už jos ribų.

Ministerijų, valstybės institucijų ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose turi būti numatomas ministerijos (institucijos) kompetencijai priskirtoje veiklos srityje gresiančių ar susidariusių valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų (situacijų, kurios numatytos valstybiniame plane ir už kurių valdymą ministerija (institucija) yra numatyta kaip atsakingoji institucija) valdymo organizavimas ir koordinavimas; taip pat suplanuojama kaip bus užtikrinamas ministerijos (institucijos) kompetencijai priskirtos veiklos srities (sektoriaus) tęstinumas susidariusių ekstremaliųjų situacijų metu. Kai kurios institucijos turi suplanuoti ir tam tikrų gyventojų grupių evakavimo organizavimą (Sveikatos apsaugos ministerija – ligonių, esančių ligoninėse, Kalėjimų departamentas prie TM – sulaikytųjų, suimtųjų, nuteistųjų, esančių kalėjime, pataisos namuose, tardymo izoliatoriuose).

Gyventojams svarbiausi yra savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planai. Kodėl? Civilinė sauga valstybėje organizuojama pagal jos teritorijos administracinį suskirstymą, t.y. pagal savivaldybes, todėl būtent savivaldybių administracijos turi suplanuoti kaip organizuoti jų savivaldybių teritorijose gyvenančių ar esančių gyventojų apsaugą nelaimių metu.

Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planai yra skelbiami savivaldybių interneto svetainėse. Juose yra aprašoma savivaldybės:

  • gyventojų perspėjimo ir informavimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją tvarka;
  • gyventojų evakavimo organizavimas:
    • kur bus evakuojami savivaldybės gyventojai ir kokiais maršrutais;
    • iš kur bus pasitelkti evakavimui reikalingi ištekliai (transporto priemonės);
    • kur bus įkurti evakavimo punktai (gyventojų surinkimo, tarpinių gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo) ir kas juose dirbs;
    • kas ir kaip organizuos gyventojų aprūpinimą maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, švariais drabužiais ir kt.;
  • kolektyvinės apsaugos statiniai ir jų panaudojimo galimybės: nurodomi adresai, galimas priimti žmonių skaičius;
  • ekstremaliųjų situacijų valdymo organizavimas ir koordinavimas:
    • kaip ir kada sušaukiamas savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras;
    • kokia ekstremaliųjų situacijų komisijos susirinkimo tvarka;
    • ką turi daryti savivaldybės teritorijoje veikiančios valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos;
    • kokie ištekliai gali būti reikalingi ir iš kur jie bus paimami;
    • kaip ir kur bus organizuojamas sanitarinis švarinimas;
  • pagalbos gyventojams organizavimas:
    • kur bus apgyvendinami iš savo gyvenamųjų vietų evakuoti gyventojai;
    • kas teiks medicininę pagalbą,
    • kaip bus organizuojamas psichologinės pagalbos tekimas,
    • kas teiks būtiniausios paslaugossocialinės, psichologinės ir kitos pagalbos teikimo, viešosios tvarkos palaikymo organizavimas, švietimo ir kitų būtiniausių paslaugų teikimas gyventojams ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų metu (kas teikia ir kaip organizuoja).

Lietuvoje veikiantys ūkio subjektai ir įstaigos, kurie atitinka tam tikrus nustatytus kriterijus rengia ekstremaliųjų situacijų valdymo planus. Plane turi būti aprašyta:

  • kas, kada, kokiu būdu įspės darbuotojus apie kilusį pavojų arba informuos apie susidariusią ekstremaliąją situaciją;
  • kas ir kam turi pranešti apie įmonėje kilusį įvykį, kas yra atstovas spaudai ir pan.;
  • kas vykdys konkrečius reikalingus veiksmus: kas priims sprendimus, organizuos gaisro gesinimą, turto evakavimą, išjungs elektros energiją, kaip bus naikinami užkrečiamosiomis ligomis sergantys gyvuliai ir pan.;
  • kas organizuos darbuotojų evakavimą, kur darbuotojai bus evakuojami, kaip tai bus organizuojama;
  • darbuotojų apsaugos nuo jų gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių, atsiradusių dėl gresiančio ar susidariusio įvykio, organizavimas, aprūpinimas asmeninės apsaugos priemonėmis (kas ir kaip išduos asmeninės apsaugos priemones ir pan.);
  • kolektyvinės apsaugos statiniai ir jų panaudojimo galimybės (kur jie yra, kas ir per kiek laiko juos parengs priimti žmones, kas juose dirbs ir pan.);
  • pirmosios pagalbos teikimo darbuotojams, nukentėjusiems įvykių metu, organizavimas;
  • materialinių išteklių telkimo procedūros gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, įvykiams likviduoti ir jų padariniams šalinti (kokių išteklių gali prireikti, iš kur jie bus paimti, kas juos paims ir pan.).