Iš anksto suplanuoti veiksmai ir parengtas tinkamas planas, kilus nelaimei, sutaupo laiko ir leidžia išsaugoti žmonių gyvybes bei sutaupyti pinigų. Be to, visi galimi pavojai, veiksmai, nelaimės valdymui reikalingi ištekliai apgalvojami iš anksto, neskubant, atsiranda galimybė surengti pratybas ir įsitikinti, ar viskas apgalvota ir suplanuota… Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas gali saugiai dulkėti lentynoje ar gulėti stalčiuje, kol kilusi nelaimė nepareikalauja veikti pagal jį. Žinoma, toks planas pats savaime negarantuoja visiško saugumo… bet jį gerokai padidina. Bet, jeigu planas tebus popierinis produktas, jeigu jo veiksmingumas nebus tikrinamas pratybų metu, jeigu jis nebus nuolat tobulinamas ir gerinamas, atsižvelgiant į kintančią situaciją, naują informaciją, svetimą skaudžią patirtį, tai galima bus teigti, kad ekstremaliai situacijai esame nepasirengę.
„Manymas, kad planavimas yra užbaigtas, kai raštiškas parengties ekstremalioms situacijoms planas yra parengtas (parašytas, suderintas ir patvirtintas) rizikuoja prisišaukti bėdą” (Dinos ir kt., 1972).
Kas yra ekstremaliųjų situacijų valdymo planavimas?
Ekstremaliųjų situacijų valdymo planavimas susideda iš keleto svarbių dalių, kuriose turi būti apibrėžiama:
- Reagavimo ir atstatymo strategijos, kurios turi būti įgyvendinamos ekstremaliosios situacijos metu ir po jos;
- Pajėgumai ir galimybės šioms strategijoms įgyvendinti;
- Ekstremaliosios situacijos valdymo struktūra ir schemos;
- Žmogiškųjų bei materialinių išteklių valdymo sąlygos.
Ar visiems pavojams reikia pasirengti?
Ekstremaliųjų situacijų valdymo plane aprašomos didelę ir labai didelę riziką keliančių pavojų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo procedūros. Jeigu ūkio subjekte didelę ir labai didelę riziką kelia keli pavojai (pvz., gaisras, sprogimas arba didelio pavojingųjų medžiagų kiekio išsiveržimas į aplinką), plane reikia aprašyti veiksmus kiekvieno pavojaus atveju.
Prieš pradedant planavimo procedūras, reikia atlikti galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę, t.y nustatyti visus galimus (gamtinius, techninius, socialinius) pavojus, kurie gali kilti:
- analizuojamoje aplinkoje dėl geografinės padėties, atliekamų technologinių procesų ar gedimų, darbuotojo klaidos, pastato (-ų) projektavimo, konstrukcijų ar įrenginių,
- gretimose teritorijose, bet turėti padarinių žmonėms, turtui, aplinkai, būtiniausioms gyvenimo sąlygoms ar veiklos tęstinumui
Nustačius pavojus, reikia įvertinti nustatytų galimų pavojų tikimybę ir poveikį ir nustatyti galimų jų rizikos lygį ( labai didelė \ didelė\ vidutiniška\ priimtina).
Ekstremaliųjų situacijų valdymo planai
Rengiami šie krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai:
- Valstybiniai krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai;
- Valstybės institucijų ir įstaigų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai;
- Savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planai.
- Kitų įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo planai;
- Ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų ekstremaliųjų situacijų valdymo planai.
Planai rengiami pagal vidaus reikalų ministro patvirtintą krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarkos aprašą.
Ministrui pavestoms valdymo sritims priskirtų valstybės institucijų ir įstaigų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų projektai derinami su šio ministro vadovaujama ministerija.
Savivaldybių, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų ekstremaliųjų situacijų valdymo planų projektai derinami su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie VRM.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo planai rengiami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planą rengia šios valstybės institucijos ir įstaigos:
- ministerijos;
- Lietuvos bankas;
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra;
- Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba;
- Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija;
- Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba;
- Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba;
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas;
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija;
- Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos;
- Nacionalinė teismų administracija;
- Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;
- Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;
- Radiacinės saugos centras;
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;
- Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija;
- Valstybinė energetikos reguliavimo taryba;
- Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba;
- Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.
Ūkio subjektų vadovai privalo organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą, jeigu ūkio subjektas atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
- ūkio subjekto vykdoma veikla ar šios veiklos pobūdis, atsitikus gamtiniam, techniniam, ekologiniam ar socialiniam įvykiui, sukeltų tokio lygio pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui, aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai, kad gali būti skelbiama ekstremalioji situacija:
- ūkio subjektas eksploatuoja atliekų apdorojimo įrenginį, kuriame vienu metu gali būti laikoma 100 ir daugiau tonų pavojingųjų atliekų ir (ar) kurio pavojingųjų atliekų naudojimo ir šalinimo pajėgumai yra 10 tonų ir daugiau per parą;
- žemesniojo lygio pavojingasis objektas (šio objekto sąvoka apibrėžta Vyriausybės patvirtintame Didelių pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo tvarkos apraše);
- ūkio subjektas savo veikloje naudoja trečiosios arba ketvirtosios grupės biologines medžiagas;
- ūkio subjektas eksploatuoja objektą arba įrenginį, kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 200 tonų degių medžiagų, produktų, gaminių;
- ūkio subjektas eksploatuoja atliekų apdorojimo įrenginį, kuriame vienu metu gali būti laikoma 200 tonų ir daugiau nepavojingųjų atliekų ir (arba) kurio nepavojingųjų atliekų naudojimo ir šalinimo pajėgumai yra 10 tonų ir daugiau per parą, išskyrus šias nepavojingąsias atliekas: mineralų kasybos ir mineralų atliekos (aplinkos ministro patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priede nustatyto atliekų sąrašo (toliau – atliekų sąrašas) grupės kodai: 01 01, 01 03, 01 04); neorganinių cheminių procesų atliekos (atliekų sąrašo skyriaus kodas – 06); dangų (įskaitant keramines medžiagas) gamybos, maišymo, tiekimo ir naudojimo atliekos (atliekų sąrašo grupės kodas – 08 02); metalų atliekos (atliekų sąrašo grupės kodai: 10 20; 10 03; 10 09; 10 10); stiklo ir stiklo gaminių gamybos atliekos (atliekų sąrašo grupės kodas – 10 11); statybinės ir griovimo atliekos (atliekų sąrašo skyriaus kodas – 17); sustiklintos, stiklėjimo, stiklo ir metalo atliekos po atliekų apdorojimo (atliekų sąrašo grupės kodai: 19 04, 19 12); anaerobinio atliekų apdorojimo atliekos (atliekų sąrašo grupės kodas – 19 06);
- ūkio subjektas eksploatuoja sąvartyną arba mišrių komunalinių atliekų apdorojimo įrenginį;
- ūkio subjektas surenka mišrias komunalines atliekas, tvarko medicinines atliekas;
- ūkio subjektas eksploatuoja bendro atliekų deginimo įrenginį (ir) ar atliekų deginimo įrenginį, kuriems išduoti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai deginti 160 tūkst. tonų ir daugiau po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energetinę vertę turinčias komunalines atliekas;
- ūkio subjektai, teikiantys centralizuoto šilumos tiekimo paslaugas daugiau kaip 3000 vartotojų arba 1/4 savivaldybės teritorijos vartotojų;
- ūkio subjektas yra tvenkinio perteklinio vandens pralaidos ar vandens kaupimo baseino savininkas ar valdytojas, kai tvenkinio vandens tūris sudaro ar viršija 5 mln. m3, arba kai tvenkinio vandens paviršiaus plotas sudaro ar viršija 250 ha;
- ūkio subjektas yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė.
Kitų įstaigų vadovai privalo organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą, jeigu kita įstaiga atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
- užtikrina kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, dokumentų ir archyvų apsaugą;
- nacionaliniai muziejai; Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka; valstybinės reikšmės bibliotekos; valstybės archyvai;
- yra į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 659 „Dėl Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašo patvirtinimo“, įtrauktų nekilnojamųjų kultūros vertybių valdytoja;
- užtikrina asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams – Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausanti ir nepriklausanti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga, nepriklausomai nuo jos pavaldumo ir teisinės formos;
- užtikrina socialines paslaugas gyventojams – socialinių paslaugų įstaiga, kurioje vienu metu būna 100 ar daugiau žmonių (darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir gyventojų);
- teikia formaliojo švietimo paslaugas, kuriose vienu metu būna 100 ar daugiau žmonių (darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, ir mokinių);
- vykdo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, kuriose vienu metu būna 100 ar daugiau žmonių (darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir auklėtinių).
Valstybiniuose ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose aprašoma kaip bus valdomos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, nustatomas materialinių ir žmogiškųjų išteklių sutelkimas.
Valstybiniame ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, yra įvardintos situacijos, galinčios sukelti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, numatytos reikalingos priemonės bei valstybės institucijos, kurioms tenka atsakomybė už tam tikro pobūdžio valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir jos padarinių šalinimo organizavimą. Pavyzdžiui, už miškų gaisrų valdymą, teršalų išsiliejimo pakrantėje likvidavimą atsakingoji institucija yra Aplinkos ministerija; už taršos radioaktyviosiomis medžiagomis, pavojingo radioaktyvaus radinio ir kitų radiologinių avarijų ir įvykių valdymą – Radiacinės saugos centras; už masinio užsieniečių antplūdžio, masinių neramumų, įkaitų dramų valdymą, gaisrų, sprogimų, potvynio, uragano padarinių likvidavimą – Vidaus reikalų ministerija, už pavojingos ar ypač pavojingos užkrečiamosios ligos protrūkio valdymą – Sveikatos apsaugos ministerija ir t.t.
Gyventojų apsaugos branduolinės avarijos atveju planas valstybės lygiu nustato civilinės saugos priemones ir institucijų funkcijas organizuojant ir vykdant apsaugomuosius veiksmus, kuriais siekiama apsaugoti gyventojus, jų turtą ir aplinką nuo radioaktyviojo užterštumo dėl branduolinės avarijos branduolinės energetikos objekte, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra Lietuvos Respublikoje, ar už jos ribų.
Ministerijų, valstybės institucijų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose turi būti numatomas ministerijos (institucijos) kompetencijai priskirtoje veiklos srityje gresiančių ar susidariusių valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų (situacijų, kurios numatytos valstybiniame plane ir už kurių valdymą ministerija (institucija) yra numatyta kaip atsakingoji institucija) valdymo organizavimas ir koordinavimas; taip pat suplanuojama kaip bus užtikrinamas ministerijos (institucijos) kompetencijai priskirtos veiklos srities (sektoriaus) tęstinumas susidariusių ekstremaliųjų situacijų metu. Kai kurios institucijos turi suplanuoti ir tam tikrų gyventojų grupių evakavimo organizavimą (Sveikatos apsaugos ministerija – ligonių, esančių ligoninėse, Kalėjimų departamentas prie TM – sulaikytųjų, suimtųjų, nuteistųjų, esančių kalėjime, pataisos namuose, tardymo izoliatoriuose).
Gyventojams svarbiausi yra savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planai. Kodėl? Civilinė sauga valstybėje organizuojama pagal jos teritorijos administracinį suskirstymą, t.y. pagal savivaldybes, todėl būtent savivaldybių administracijos turi suplanuoti kaip organizuoti jų savivaldybių teritorijose gyvenančių ar esančių gyventojų apsaugą nelaimių metu.
Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planai yra skelbiami savivaldybių interneto svetainėse. Juose yra aprašoma savivaldybės:
- gyventojų perspėjimo ir informavimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją tvarka;
- gyventojų evakavimo organizavimas:
- kur bus evakuojami savivaldybės gyventojai ir kokiais maršrutais;
- iš kur bus pasitelkti evakavimui reikalingi ištekliai (transporto priemonės);
- kur bus įkurti evakavimo punktai (gyventojų surinkimo, tarpinių gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo) ir kas juose dirbs;
- kas ir kaip organizuos gyventojų aprūpinimą maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, švariais drabužiais ir kt.;
- kolektyvinės apsaugos statiniai ir jų panaudojimo galimybės: nurodomi adresai, galimas priimti žmonių skaičius;
- ekstremaliųjų situacijų valdymo organizavimas ir koordinavimas:
- kaip ir kada sušaukiamas savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras;
- kokia ekstremaliųjų situacijų komisijos susirinkimo tvarka;
- ką turi daryti savivaldybės teritorijoje veikiančios valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos;
- kokie ištekliai gali būti reikalingi ir iš kur jie bus paimami;
- kaip ir kur bus organizuojamas sanitarinis švarinimas;
- pagalbos gyventojams organizavimas:
- kur bus apgyvendinami iš savo gyvenamųjų vietų evakuoti gyventojai;
- kas teiks medicininę pagalbą,
- kaip bus organizuojamas psichologinės pagalbos tekimas,
- kas teiks būtiniausios paslaugossocialinės, psichologinės ir kitos pagalbos teikimo, viešosios tvarkos palaikymo organizavimas, švietimo ir kitų būtiniausių paslaugų teikimas gyventojams ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų metu (kas teikia ir kaip organizuoja).
Lietuvoje veikiantys ūkio subjektai ir įstaigos, kurie atitinka tam tikrus nustatytus kriterijus rengia ekstremaliųjų situacijų valdymo planus. Plane turi būti aprašyta:
- kas, kada, kokiu būdu įspės darbuotojus apie kilusį pavojų arba informuos apie susidariusią ekstremaliąją situaciją;
- kas ir kam turi pranešti apie įmonėje kilusį įvykį, kas yra atstovas spaudai ir pan.;
- kas vykdys konkrečius reikalingus veiksmus: kas priims sprendimus, organizuos gaisro gesinimą, turto evakavimą, išjungs elektros energiją, kaip bus naikinami užkrečiamosiomis ligomis sergantys gyvuliai ir pan.;
- kas organizuos darbuotojų evakavimą, kur darbuotojai bus evakuojami, kaip tai bus organizuojama;
- darbuotojų apsaugos nuo jų gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių, atsiradusių dėl gresiančio ar susidariusio įvykio, organizavimas, aprūpinimas asmeninės apsaugos priemonėmis (kas ir kaip išduos asmeninės apsaugos priemones ir pan.);
- kolektyvinės apsaugos statiniai ir jų panaudojimo galimybės (kur jie yra, kas ir per kiek laiko juos parengs priimti žmones, kas juose dirbs ir pan.);
- pirmosios pagalbos teikimo darbuotojams, nukentėjusiems įvykių metu, organizavimas;
- materialinių išteklių telkimo procedūros gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, įvykiams likviduoti ir jų padariniams šalinti (kokių išteklių gali prireikti, iš kur jie bus paimti, kas juos paims ir pan.).