Pratybos

pratybos-kaunas2010-1

Pratybos

Pratybos yra organizuojamos siekiant gerinti pratybose dalyvaujančių institucijų pasirengimą reaguoti į gresiantį ar susidariusį įvykį, ekstremaliąją situaciją bei :

  • įvertinti ekstremaliųjų situacijų valdymo planų veiksmingumą,
  • peržiūrėti reagavimo į ekstremaliąją situaciją strategiją, įvertinti reagavimo procedūras,
  • išsiaiškinti ar pakanka pajėgų bei materialinių išteklių,
  • patikrinti specialistų pasirengimo lygį.

Pratybų metu išsiaiškinti pasirengimo trūkumai turi būti ištaisyti – koreguojant planus, tikslinat reagavimo procedūras, keliant specialistų parengimo lygį ir t.t.  Pratybos skirtos mokytis, o mokantis, pamokas būtina išmokti.

Jeigu nebus pratybų – nebus ir išmoktų pamokų, o ekstremaliosios situacijos metu gausite dvejetą!

Pratybų lygiai

Tarptautinio lygio – pratybos, kurios organizuojamos siekiant patikrinti ir tobulinti pasirengimą reaguoti į tarptautinio masto ekstremaliąsias situacijas;

Valstybinio lygio – pratybos, kurios organizuojamos siekiant patikrinti ir tobulinti pasirengimą valdyti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją;

Institucinio lygio – pratybos, kurios organizuojamos valstybės institucijose ir įstaigose siekiant patikrinti ir tobulinti valstybės institucijos pasirengimą veikti įvykus ekstremaliajam įvykiui;

Savivaldybės lygio – pratybos, kurios organizuojamos siekiant patikrinti ir tobulinti pasirengimą valdyti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją;

Ūkio subjekto, įstaigos darbuotojų – pratybos, kurios  organizuojamos ekstremaliųjų situacijų planus rengiančiuose ūkio subjektuose ir kitose įstaigose siekiant patikrinti ir tobulinti pasirengimą reaguoti į kilusį ekstremalųjį įvykį.

pratyboskarkle-2016-1
Pratybos Karklėje, 2016 m.

Pratybų tikslai ir dalyviai

Pratybos yra neatsiejama pasirengimo dalis ir vykdomos beveik visose pasaulio šalyse jau ne vieną dešimtmetį. Šiandieniniai jų organizavimo principai susiformavo per ilgametę įvairių šalių pratybų organizavimo patirtį.

Pratybų dalyviai yra institucijos, turinčios reaguoti į numatytą pratybų scenarijų. Dažnai pratybos vyksta pagal tą patį scenarijų ir jose dalyvauja viena institucija, pavyzdžiui, pratybas pagal gaisro scenarijų reguliariai organizuoja priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Tačiau pagal tą patį scenarijų pratybose gali dalyvauti ir daugiau institucijų – viskas priklauso nuo pratybų tikslo. Jeigu siekiama tik išbandyti ugniagesių pasirengimą užgesinti gaisrą – nereikia į pratybas įtraukti daugiau dalyvaujančių institucijų, bet jeigu pratybų tikslas yra, pavyzdžiui, patikrinti institucijų veiksmų koordinavimą, tai jose turėtų dalyvauti visos institucijos, kurių galėtų prireikti reaguojant  į situaciją pagal pratybų scenarijų. Taigi, tuomet pratybose pagal gaisro scenarijų turėtų dalyvauti institucijos, turinčios vykdyti tam tikras funkcijas – medikai, policija, ūkio subjekto, kuriame „kilo gaisras“ atstovai, aplinkos apsaugos specialistai, savivaldybės civilinės saugos specialistai. Jeigu pratybų tikslas yra išsiaiškinti ar patikslinti reagavimo procedūras, pratybos gali būti diskusinio pobūdžio – kuomet susijusių institucijų vadovaujantys asmenys aptaria galimą situaciją, galinčias iškilti problemas, ieško galimų problemų sprendimo būdų, susitaria dėl būsimų reagavimo veiksmų, pasidalija galinčias iškilti užduotis ir t.t.

Pratybų tipai

Salo pratybose dalyvauja institucijų atstovai, priimantys sprendimus. Jų metu aptariamos naujos su reagavimu ar padarinių šalinimu susijusios problemos, reagavimo koncepcijos, sąveika,  reaguojančių į ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tarnybų, institucijų savitarpio supratimas, derinami ekstremaliųjų situacijų valdymo, sąveikos planai. Stalo pratybos vyksta ne imituojamo įvykio vietoje, o posėdžių, konferencijų salėes, ekstremalių situacijų komisijų, operacijų centrų patalpose. Jų metu nereikia bandyti jokių reagavimo ar komunikavimo veiksmų. Stalo pratybų esmė – pasiekti susitarimų ir suderinti būsimus reagavimo veiksmus institucijos viduje arba su su kitomis institucijomis.

Funkcinės pratybos skirtos įvertinti, tobulinti ir mokytis vykdyti konkrečias funkcijas ar procedūras, numatytas ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose (pav. evakavimas, žmonių paieška ir gelbėjimas, karantino režimo įvedimas, riaušių valdymas, cheminių medžiagų surinkimas, informacijos valdymas ir pan.).  Funkcinėse pratybose dažniausiai dalyvauja viena ar keletas institucijų, atliekančios pratybose išbandomas funkcijas ar procedūras. Funkcinės pratybos gali vykti patalpose ar imituojamo įvykio vietoje. Tai priklauso nuo pratybų tikslo ir tikrinamų procedūrų.

Kompleksinės pratybos yra sudėtingos, plačios apimties pratybos. Jose dalyvauja visi civilinės saugos sistemos subjektai,  dalyvaujantys valdant tam tikrą ekstremaliąją situaciją. Kompleksinių pratybų metu įvertinamas  ir (ar) tobulinamas praktinis pasirengimas vykdyti konkrečias funkcijas ir procedūras ir gebėjimas organizuotai valdyti tam tikrą ekstremaliąją situaciją. Tai lyg serija lygiagrečiai vykdomų funkcinių pratybų. Tokios pratybos vyksta ne vienoje vietoje: vyksta patalpose, kur „veikia“ operacijų centrai, „tariasi“ ekstremaliųjų situacijų komisija, taip pat vyksta teritorijoje, kur imituojamo įvykio, ekstremaliojo įvykio, ekstremaliosios situacijos vietoje „veikia“ dalyvaujančios tarnybos.

Pratybų planavimas ir organizavimas

Pratyboms surengti reikia žmogiškųjų, laiko, finansinių išteklių. Todėl svarbu, kad suorganizuotos pratybos būtų naudingos ir gerintų pasirengimą įvairioms nelaimėms.  Geras pratybų rezultatas galimas tinkamai pasirengus pratyboms, jas suorganizavus ir įvertinus.

Prieš pradedant planuoti pratybas, reikia aiškiai žinoti ir aptarti – kokiu tikslu jos yra organizuojamos, kokių rezultatų yra tikimasi. Pratybų tikslas – ašis apie kurią suksis visas pasirengimas, todėl jis turi būti aiškus, konkretus, įgyvendinamas. Tikslą nurodo institucijos, organizuojančios pratybas, vadovas. Jis nusprendžia organizuoti pratybas, nurodo pratybų tikslą, tipą,  temą, dalyvius ir paskiria pratybų organizatorius.  Pratybų organizatoriai (pratybų vadovas, rengėjai) pratybose nedalyvauja. Jie rengia pratybų sąlygas, suplanuoja pratybų eigą, pateikia dalyviams informaciją apie bendrą planuojamą pratybų situaciją bei reikalingus organizacinius nurodymus,  o pratybų metu teikia dalyviams sąlygas, koordinuoja pratybų eigą, vertina kaip dalyviai atlieka (ar atlieka) reikalingus veiksmus.

Pasibaigus pratyboms, jos yra aptariamos, be to visi dalyviai ir vertintojai pateikia pastabas, kurių pagrindu rengiamos rekomendacijos parengties gerinimui.

„Sunku pratybose, lengva mūšyje“ (Aleksandr Suvorov)