Gaisras

gaisras

Gaisrassaugus elgesys gaisro metu

Gaisras – tai nekontroliuojamas degimas. Jis labai greitas. Per 30 sekundžių gaisro židinys gali pradėti plėstis, uždegti šalia esančius degius daiktus ir tapti nekontroliuojamas, o dar po poros minučių jau kelti pavojų gyvybei. Per 10-15 minu­čių gaisras jau gali apimti visą namą.

Ar kada nors pagalvojate, kad gaisras gali kilti jūsų namuose? Ne? Jeigu esate kada nors pamiršę išjungti viryklę ar užpūsti degančią žvakę, jeigu slepiate elektros laidus po kilimu ar jungiate į elektros tinklą keletą prietaisų vienu metu, jeigu leidžiate namuose vieniems vaikams įsijungti televizo­rių ar kompiuterį ar paliekate elektrinius prietaisus, žiebtuvėlius, degtukus vaikams prieinamose vietose, jeigu  rūkote automobilyje ar net lovoje – esate potenciali gaisro auka.

Nėra tokio gaisro, kuris kiltų pats paskutinis…

Ką daryti kilus gaisrui?

Pagrindiniai  veiksmai yra pagalbos iškvietimas ( tel. 112) ir evakuacija į saugią vietą.

Jeigu gaisras nedidelis ir jaučiate, kad galite jį užgesinti, galima pamėginti tai padaryti: pavyzdžiui, vandeniu užpilti užsidegusią šiukšlių dėžę, išjungti iš elektros tinklo pradėjusį rūkti televizorių, užmesti ant jo kokį nors tankų audeklą ir pan.

gesintuvuu-1

Saugaus elgesio gaisro metu taisyklės

  • Jeigu pro duris jaučiamas karštis arba už durų matote dūmus ar ugnį, skubėkite prie at­sarginio išėjimo.
  • Jeigu evakuotis tenka per dūmus, šliaužkite išėjimo kryptimi po dūmais. Šliaužimas paže­me, galvą laikant iki 0,5 metro aukštyje, leis jums kvėpuoti maksimaliai švariu oru. Paskui save uždarykite duris. Neužrakinkite.
  • Niekada nebandykite nuo ugnies pasislėpti (po lova ar spintoje), nes pasislėpsite ne nuo ugnies, o tik nuo ugniagesių. Jiems bus sunkiau jus rasti.
  • Palikite savo daiktus, gelbėkitės patys.
  • Jokiu būdu nesinaudokite liftais. Skubėkite laiptais.
  • Jeigu išėjote iš degančio pastato, skubėkite į iš anksto sutartą vietą.
  • Jeigu jūs esate lauke, ten ir likite. Negrįžkite į degantį pastatą.
  • Jeigu dūmai, liepsna, karštis užblokavo visus išėjimus ir negalite saugiai išeiti iš patalpos, sandariai užsidarykite duris ir likite kambaryje. Užkamšykite durų plyšius, ventiliacijos angas drėgnais skudurais, kad į kambarį patektų kuo mažiau dūmų. Jeigu turite galimybę, periodiškai apliekite duris vandeniu. Atidarykite langus, kad įeitų oro, lange pakabinkite ryškų au­deklą ar drabužį – tai bus signalas ugniagesiams gelbėtojams, kad jums reikalinga pagalba. Jeigu kambaryje yra telefonas, skambinkite ugniagesiams, praneškite, kur esate. Pagalbos laukite prie lango, kad jus pastebėtų.
  • Jeigu užsidegė jūsų rūbai, laikykitės taisyklės: „Stok, griūk ant žemės ir voliokis“. Ką bedarytumėte, reikia sustoti, griūti ant žemės, užsidengti veidą ir voliotis, kol užges ugnis. Šie trys veiksmai turi būti daromi automatiškai, be jokių svarstymų. Nepainiokite šios taisyklės su įsakymu bėgti iš gaisro vietos. Užsidegus rūbams, niekada nebėkite, nes nuo to tik stipriau imsite degti. Taisyklė „Stok, krisk ant žemės ir voliokis“ tinka ir gali būti naudojama tik tuo atveju, jeigu užsidega drabužiai.

Gaisrų pavojai ir priežastys

Didžiausią pavojų žmonėms gaisro metu kelia liepsna, karštis ir degimo metu išsiskiriančios nuodingos dujos bei dūmai. Tačiau esant tam tikroms sąlygoms, gali atsirasti dar dviejų rūšių pavojai: kritiškai sumažėjęs deguonies kiekis patalpose ir sprogimas.

Liepsna – labiausiai matoma gaisro sudėtinė dalis. Atvira liepsna labiausiai gąsdina ir visada pavojinga žmogui – jos temperatūra gali būti nuo  850-1400 laipsnių. Toks liepsnos skleidžiamas karštis kaitina aplinką ir gali uždegti aplink esančius daiktus bei nudeginti žmogų. Gaisro metu pavojingas ir karštas oras, kuriuo tenka kvėpuoti. Temperatūra kambaryje gali pasiekti 1000 laipsnių. Esant tokiai temperatūrai, apdega kvėpavimo takai, net plaučiai, o drabužiai, ypač jeigu jie pagaminti iš sintetinių medžia­gų, lydosi ir limpa prie odos.

Ugnis sunaikina turtą, joje galima sudegti, tačiau dažniausiai žmonės gaisruose žūva ne dėl ugnies ar karščio, o dėl sumažėjusio patalpoje deguonies kiekio arba apsinuodijimo toksiškais degimo produktais, t. y. dūmais ir nuodingomis dujomis. Degimo metu į aplinką išsiskiria daug įvairių toksiškų dujų. Jų įkvėpus galima ne tik sunkiai apsinuodyti, bet ir mirti. Žmogus gali prarasti sąmonę, uždusti ar apsinuodyti per 2-3 minutes. Be to tiršti juodi dūmai, išsiskiriantys degimo metu mažina matomumą ir apsunkina evakavimąsi iš gaisro vietos. Žmogus nebesugeba susiorientuoti į kurią pusę jam bėgti ir galiausiai įkvepia nuodingų dūmų… Gaisro metu patalpoje esantis deguonis sunaudojamas degimui palaikyti, todėl jo kiekis patalpoje sumažėja. Sumažėjus deguonies kiekiui vos trimis procentais (iki 18 %), labai pablogėja žmogaus organizmo judėjimo funkcijos, o būti patalpoje, kurioje deguonies kiekis ore sumažėjęs iki 14 proc., žmogui yra mirtinai pavojinga.

Dar vienas gaisro pavojus – sprogimas pasižymi didele griaunamąja jėga. Jis gali būti ir gaisro priežastis, ir pasekmė. Sprogti gali gaisro metu įkaitusios talpos, rezervuarai,  kai, išsiplėtus įkaitusioms dujoms ar garams, neišlaiko pernelyg didelio slėgio. Taip pat gali sprogti degios dujos ar oro ir dulkių mišiniai. Tokie sprogimai pasireiškia didžiuliu liepsnos pliūpsniu ir milžiniška griovimo jėga į aplinką – griūna konstrukcijos, užsidega aplinkoje esantys daiktai.

Beveik du trečdaliai gaisrų kyla dėl neatsargaus elgesio, apie 10 proc. – dėl netvarkingų elektros įrenginių. Kitos dažniausios gaisrų kilimo priežastys yra netvarkingos krosnys, vaikų išdykavimas, padegimai, technologi­niai pažeidimai ir kt.

Neatsargus elgesys iššaukia daugiausia gaisrų. Pa­gaminus valgį užmiršo išjungti viryklę, paliko įjungtą lygintuvą ar kitus elektrinius prietaisus, rūkė lovoje… Kas tai? Žaidimai su ugnimi? Matyt, taip. Daugelis suaugusiųjų visą savo sąmoningą gyvenimą žaidžia su ugnimi… ir draudžia tai daryti vaikams…

Vaikai žaidžia su ugnimi. Bet ne todėl, kad siekia ką nors sugadinti ar sunaikinti. Dažniausiai vaikams paprasčiausiai smalsu arba… nuobodu. Vaikai nori pažiūrėti, kaip dega vienas ar kitas daiktas, nori matyti liepsną, užuosti dūmus, pa­tirti pavojų ar nori pabandyti suvaldyti ugnį. Tačiau tikrai ne visi vaikų sukelti gaisrai yra tik  smalsumą tenkinančių eksperimentų rezultatai. Dalį tokių „žaidimų“ galima vadinti tyčiniais padegimais. Vaikai gali griebtis ugnies, jausdamiesi nepastebėti ir neįvertinti arba norėdami išreikšti neigiamas emocijas – pyktį, nusivylimą. Labiau su ugnimi linkę žaisti savimi nepasitikintys, jaučiantys talento, sugebėjimų stoką vaikai, nes ugnies valdymas tiesiogiai susijęs su pasitikėjimo savimi jausmu. Todėl stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi  ir suvaldyti jų norą žaisti pavojingus žaidimus su ugnimi galima mokant elgtis su ugnimi. Ne drausti ir grūmoti pirštu, o mokyti.

Deganti žvakė – tai atvira ugnis. Ji gali sukelti gaisrą. Todėl svarbu parinkti žvakėms tinkamą vietą, kad jų liepsna niekam nekliudytų, kad prie jų neprieitų mažyliai ar naminiai gyvūnai, nepasiektų besiplaikstanti užuolaida, ar kitokie degūs daiktai. Nereikėtų statyti žvakių lentynose – žvakė skleidžia karštį, todėl virš jos reikia išlaikyti bent metro tarpą.  Žvakidės turi būti nedegios ir stabilios, kad žvakė neapvirstų.  Jei degančiomis žvakėmis puošiamas šventinis stalas, reikėtų pasirūpinti, kad per jas nebūtų ko nors siekiama – gali užsidegti prie stalo sėdinčiųjų drabužiai ar plaukai. Puošiant stalą reikia prisiminti, kad dirbtinės gėlės, kaspinai apie žvakę taip pat gali sukelti gaisrą.

Dėl netvarkingų elektros prietaisų, dėl neteisingo naudojimosi elektros energija kyla dešimtadalis visų gaisrų. Dažniausios priežastys – vanduo šalia elektros laidų, perkrova elektros tinkle, pliki, neizoliuoti, pažeisti elektros laidai, netvarkingi elektros saugikliai. Dėl perkrovos elektros tinkle, kai į tinklą vienu metu jungiama per daug elektros prietaisų staiga pradeda kaisti laidai ir užsidega guminė jų izoliacija. Nuo to gali užsiliepsnoti arti esantys daiktai, medinės lubos, sienos. Kad išvengti tokio gaisro, reikia nejungti į vieną buitinį kištuką daugiau kaip 1200 W galios elektros prietaisų. Trumpasis jungimas įvyksta, kai, dėl gedimų, drėgmės, laiko ar kitų priežasčių nusitrynus laidų izoliacijai, susiliečia du skirtingų polių laidai (teigiamas ir neigiamas) ir temperatūra toje vietoje šokteli iki 3000 laipsnių, o elektros srovės jėga pakyla šimtus ir tūkstančius kartų. Plyksteli ugnis, laidai išsilydo ir užsidega. Jeigu saugikliai tvarkingi, pakilus temperatūrai, jie automatiškai išjungia elektrą anksčiau nei užsidega laidas ar prietaisas. Jeigu ne – kyla gaisras.

Pavojaus signalai, rodantys netvarkingą elektros instaliaciją ar kitas problemas:

  • karšti elektros laidai, kištukiniai lizdai, įtaisai lempoms įsukti;
  • dėl neaiškių priežasčių išmušami elektros saugikliai;
  • mirga šviesa;
  • aprūksta, ant arba virš kištukinių lizdų, jungiklių atsiranda degimo žymių; juntamas elektros laidų svilėsių kvapas;
  • įjungus elektros prietaisas „krečia“, iš lizdo pasipila kibirkštys.

Krosnis gali sukelti gaisrą, jeigu ji neteisingai įrengta ir nesaugiai eksploatuojama. Dažniausiai gaisrai kyla dėl dūmtraukyje atsiradusių įtrūkimų, krosnies perkaitimo, dėl iš jos iškritusių žarijų ar de­gančių malkų. Svarbiausia, nepalikti besikūrenančios krosnies be priežiūros, ypač jeigu namuose lieka mažamečiai vaikai. Pavojinga šalia krosnies statyti baldus, laikyti įvairius daiktus, malkų atsargas, nes arčiau nei 1 metro atstumu nuo krosnies esantys daik­tai gali įkaisti ir užsidegti.

Kad krosnis neperkaistų – reikia ją kūrenti ne ilgiau kaip 1,5 valandos, 2-3 kartus per dieną. Kad iš krosnies neiškristų degančios žarijos – reikia uždaryti krosnies dureles, nekišti į krosnį labai ilgų malkų. Kūrenant atvirą židinį – reikia naudoti lapuočių medžių malkas, nes spygliuočiai degdami spragsi, svaido žiežirbas, kurios gali sukelti gaisrą.

Priešgaisrinis režimas – tai techninių ir organizacinių gaisrinės saugos priemonių visuma. Gaisrinės saugos priemonėmis siekiama šių pagrindinių tikslų: sumažinti gaisro kilimo tikimybę, užtikrinti greitą ir saugią žmonių evakuaciją ir turto apsaugą gaisro metu bei sudaryti sąlygas gaisrui užgesinti. Gaisrinės saugos reikalavimai yra nustatyti bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse.

Gaisrinės saugos reikalavimai patalpoms ir statiniams:

  • Statiniuose ir patalpose turi būti pirminių gaisro gesinimo priemonių.
  • Evakuacijos krypties (gelbėjimosi) ir informacijos ženklai, nurodantys gesintuvų laikymo vietą ir gaisrinius čiaupus, turi būti išdėstyti taip, kad iš bet kurios patalpos vietos (taško) gerai būtų matomas bent vienas kiekvienos rūšies ženklas.
  • Statiniuose turi būti žmonių evakavimo planai.
  • Draudžiama evakuacijos keliuose įrengti buitinių paslaugų ir nuomos punktus, prekybos vietas ir žaidimų automatus ir kt., jeigu sumažinamas reikalaujamas minimalus norminis evakuacijos kelio plotis.
  • Koridoriuose, laiptinėse ir ant (virš) evakuacijos keliuose esančių durų turi būti evakuacijos kryptį nurodantys ženklai, kurių bent vienas turi būti gerai matomas iš bet kurio evakuacijos kelio taško.
  • Evakuacijos keliai ir išėjimai turi būti laisvi, parengti žmonėms evakuoti bet kuriuo paros metu.
  • Kilus gaisrui, naudoti liftus, eskalatorius ir keltuvus žmonėms evakuoti draudžiama, išskyrus atvejus, kai minėti įrenginiai yra pritaikyti žmonėms evakuoti.
  • Evakuacijos kelių grindų danga turi būti pritvirtinta.
  • Rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose, draudžiama laikyti suslėgtųjų dujų balionus, ypač degias, labai degias medžiagas ir preparatus, sprogstamąsias bei kitas pavojingas medžiagas, kurios sprogsta ir dega sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita ir degimo metu išskiria nuodingus produktus.
  • Palėpėse laikyti degias medžiagas draudžiama. Jos turi būti užrakintos, o raktai laikomi prieinamoje vietoje, iš kurios juos galima paimti bet kuriuo paros metu.
  • Iš rūsių langų prieduobių turi būti išvalytos šiukšlės. Draudžiama ant jų įrengti rakinamas grotas.
  • Pastatuose esantys šiukšliavamzdžiai ir jų vožtuvai turi būti sandarūs.
  • Po laiptais, techninėse nišose draudžiama laikyti degias medžiagas ir preparatus.
  • Draudžiama naudotis atvira ugnimi rūsiuose, palėpėse.
  • Vaikų lopšeliuose-darželiuose draudžiama naudoti lygintuvus, elektrinius šildymo prietaisus miegamuosiuose, žaidimų kambariuose ir kitose patalpose, kuriose būna vaikai.

Gaisrinės saugos reikalavimai gyvenamiesiems pastatams ir patalpoms:

Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose draudžiama:

  • užkalti, užtverti, užkrauti įvairiomis medžiagomis ir įrenginiais laiptines, koridorius, balkonus, lodžijas, liukus, angas ir kitus išėjimus, skirtus žmonėms evakuoti;
  • rakinti aukštų holų, bendro naudojimo koridorių ir evakuacinių laiptinių duris, išskyrus duris, turinčias stacionarų atrakinimo iš vidaus įrenginį;
  • užtverti, užkrauti rūsiuose praeigas.

Gyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai privalo:

  • naudotis tik techniškai tvarkingais elektriniais buitiniais, šildymo prietaisais, elektros instaliacija, tinkamai juos eksploatuoti;
  • atsargiai elgtis su ugnimi, buitiniais dujų prietaisais, buitinės chemijos priemonėmis, laku, dažais ir kitomis medžiagomis;
  • nepalikti be priežiūros gaminamo maisto ant viryklių ar krosnelių.

Sodybos tipo gyvenamuosiuose namuose, sodo namuose (vasarnamiuose), butuose leidžiama laikyti ne daugiau kaip 5 litrus ypač degių, labai degių ir degių skysčių specialiai tam skirtoje taroje.

Gaisrinės saugos reikalavimai teritorijoms:

  • Teritorija turi būti išvalyta, nušienauta, gamybos, augalinės kilmės atliekos, šiukšlės laikomos tam skirtose vietose.
  • Privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių, gaisrinių kopėčių, gaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių turi būti laisvi. Tarpai tarp statinių (minimalūs priešgaisriniai atstumai), nustatyti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, turi būti laisvi ir neužkrauti.
  • Automatiniai įvažiavimo į teritoriją vartai, užkardai ir kiti įrenginiai turi turėti rankinį valdymą, leidžiantį juos atidaryti bet kuriuo paros metu.
  • Laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų. Palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes draudžiama. Smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti
  • Į kanalizacijos sistemas ir vandens telkinius draudžiama pilti sprogius ir degius produktus, užterštas gamybines nuotekas.
  • Kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 metrai nuo statinių.
  • Daugiabučių gyvenamųjų namų, garažų, sodų bendrijų teritorijose turi būti:
    • reguliariai, ne rečiau kaip kartą per metus, patikrinta teritorijos gaisrinės saugos būklė, gaisrinis vandentiekis, o tikrinimo rezultatai įforminti raštu;
    • laiku nuvalytas sniegas nuo privažiavimo prie vandens telkinių ir gaisrinių hidrantų kelių;
    • kontroliuojama, kad iš gyvenamųjų namų, garažų, sodų bendrijų teritorijoje reguliariai būtų šalinamos šiukšlės ir kitos degios atliekos. Šiukšlių ir atliekų konteinerius leidžiama statyti ne arčiau kaip 2 m nuo pastatų.
  • Prie pagrindinio kelio į sodų bendrijos teritoriją turi būti įrengta sodų sklypų, kelių, vandens telkinių, gaisrinių hidrantų išdėstymo schema.

Jeigu užsidegė jūsų automobilis

  • Sustokite kelkraštyje. Važiuoti toliau jokiu būdu negalima, nes liepsnos plis tik dar greičiau.
  • Išjunkite variklį. Nuleiskite rankinio stabdžio svirtį. Raktelius rekomenduojama palikti spynelėje, kad neužsirakintų vairas.
  • Iškvieskite ugniagesius gelbėtojus.
  • Paimkite gesintuvą (privalote jį turėti automobilyje).
  • Variklio dangtį atidaryti galima tik rankoje turint naudoti paruoštą gesintuvą.
  • Siekdami išvengti liepsnos pliūpsnio iš po variklio dangčio, šiek tiek jį praverkite ir keletą kartų įpurkškite gesintuvo miltelių. Po keleto sekundžių galima visiškai atidaryti variklio dangtį ir gesinti ten, kur intensyviausias degimas. Reikia būtinai pataikyti į gaisro židinį.
  • Gaisrą gesinti reikia labai intensyviai, nes jeigu liepsnos liežuviai pasieks automobilio saloną, kur labai daug degių medžiagų, užgesinti be ugniagesių pagalbos taps neįmanoma. Vieno gesintuvo gali neužtekti, paprašykite daugiau gesintuvų kitų sustojusių padėti vairuotojų. Jeigu pavyko patiems užgesinti gaisrą, išjunkite akumuliatorių, kad išvengtumėte pakartotinio užsidegimo.
  • Tam, kad pavyktų išvengti nelaimės arba kad nuostoliai būtų kuo mažesni, būtina nuolat stebėti automobilio techninę būklę ir šalinti net ir mažiausius gedimus. Būtina turėti techniškai tvarkingą ir kasmet tikrinamą gesintuvą, ne mažesnį kaip dviejų kilogramų talpos.
  • Automobilyje gesintuvas turi būti laikomas lengvai prieinamoje ir greitai pasiekiamoje vietoje.
  • Rekomenduojama turėti miltelių gesintuvą.

Gaisras automobilyje

degantis automobilis

Dega ir seni, ir nauji automobiliai. Kasmet jų Lietuvoje sudega daugiau nei tūkstantis. Pagrindinės automobilių gaisrų priežastys:

  • elektros instaliacijos gedimai,
  • kuro tiekimo sistemos gedimai,
  • dujų įrangos gedimai.

Jeigu patekote į gaisrą visuomeninės paskirties pastate

  • Įėjus į bet koki nepažįstamą pastatą (prekybos centrą, administracinį pastatą ir pan.), reikėtų įsidėmėti, kur yra pagrindiniai ir atsarginiai evakuaciniai išėjimai.
  • Išgirdus šaukiant „Gaisras!“, pajutus dūmų kvapą ar įsijungus gaisrinei signalizacijai, pasistenkite išlikti ramūs, nepasiduokite panikai ir nuraminkite šalia esančius žmones.
  • Evakuokitės – išeikite i lauką, eikite laiptais, nesileiskite liftu.
  • Venkite uždūmintų patalpų – degant plastmasėms ar sintetinėms medžiagoms išsiskiria labai daug nuodingųjų medžiagų, užtenka keleto įkvėpimų ir žmogus praranda sąmonę. Kvėpavimo takus uždenkite nosine arba rankove.
  • Judėdami minioje, praleiskite į priekį vaikus, moteris ir vyresnio amžiaus žmones. Jeigu matote, kad šalia esantis žmogus yra sukaustytas baimės, paimkite jį už rankos ir padėkite eiti kartu su visais.
  • Saugokite vaikus, padarykite jiems vietos priekyje arba užsikelkite ant pečių.
  • Jeigu evakuojasi daug žmonių ir evakuacijos kelyje darosi spūstis, nusiriškite šaliką, skarelę, sulenkite rankas ir prispauskite prie krūtinės – tai padės apsisaugoti nuo suspaudimo. Stenkitės neatsidurti šalia stiklinių sienų, vitrinų, kolonų, nebandykite kabintis į kelyje pasitaikančius daiktus.

Ar esate pasirengę gaisro pavojui?

Atsakykite į klausimus. Jeigu nors į vieną klausimą atsakėte „Ne“, rizikuojate likti be pastogės.

  • Ar turite namuose gesintuvą?
  • Ar netoliese yra vandens šaltinis?
  • Ar kieme yra laisvos vietos gaisriniams automobiliams?
  • Ar aiškiai matyti namo numeris?
  • Ar nupjovėte rudenį žolę?
  • Ar nors kartą per metus valėte kaminą?
  • Ar Jūsų kaimynai tvarkingi?
  • Ar yra arti gaisrinė komanda?
  • Ar pasitarėte su šeima, ką darytumėte, kilus gaisrui?
  • Ar turite namuose nedegų audeklą?
  • Ar žinote kaip išjungti elektros tiekimą?
  • Ar mokate naudotis gesintuvais?
  • Ar žinote atsarginius išėjimus iš namų?
  • Ar Jūsų namuose įrengti autonominiai dūmų jutikliai?

Kaip naudotis gesintuvais?

Įsigijus gesintuvą, būtina perskaityti ir įsidėmėti naudojimosi instrukciją, kuri yra priklijuota ant gesintuvo korpuso.

Visų gesintuvų paleidimo būdas yra panašus:

  • nutraukti plombą,
  • ištraukti apsauginį kaištį,
  • gesintuvo žarnelę nukreipti į ugnies židinį
  • nuspausti rankenėlę.

Nereikėtų naudotis gesintuvu, neįsitikinus, kad tai saugu.

  • Gesinant gesintuvu reikia stovėti tarp liepsnos ir išėjimo, kad turėtumėte galimybę atsitraukti.
  • Svarbiausia – pradėti gesinimą nuo intensyviausios degimo vietos. Reikia stengtis nuslopinti pagrindinę liepsną, o vėliau gesinamąja medžiaga padengti visą degantį paviršių.
  • Jei  nepavyksta užgesinti tučtuojau, reikia mesti gesintuvą ir skubėti į lauką.  Dauguma gesintuvų ištuštėja po 8-10 sekundžių. Būna, kad žmonės randami negyvi, užtroškę dūmuose su šalia esančiais panaudotais gesintuvais.
  • Jeigu dega lauke, pradėti gesinti reikia atsistojus pavėjui.
  • Gesinant ugnį patalpoje, patariama pritūpti, nes viršuje temperatūra yra didesnė, o matomumas dėl dūmų – blogesnis.
  • Prie sienos, ar kambario kampe įsiplieskusį gaisrą, reikia gesinti pasisukus šonu, ir atsistojus kuo atokiau nuo židinio, nes paleistų miltelių debesis gali atšokti nuo sienos į veidą.
  • Jeigu dega išsilieję skysčiai, reikia pradėti gesinti nuo artimiausio krašto, gesinamosios medžiagos srovę nukreipiant į degantį skystį 15-30 laipsnių kampu. Reikia stengtis, neištaškyti degančio skysčio, nes taip padidėtų gaisro plotas. Gesintuvą reikia laikyti vertikaliai, kad nesumažėtų gesinimo čiurkšlė. Labai svarbu, kad gesinamąja medžiaga būtų padengtas visas degantis paviršius. Gesinimas turi būti nepertraukiamas – kol ištuštėja gesintuvas.
  •  Prieš gesinant elektros įrenginį, būtina išjungti įtampą degančiame ir šalia esančiame elektros įrenginyje. Jeigu to padaryti negalima, iki 1000 V veikiančius elektros įrenginius galima gesinti angliarūgštės ar miltelių gesintuvais. Kad gesintojas nenukentėtų nuo elektros srovės, būtina laikytis saugaus 1 metro atstumo ir rekomenduojama dėvėti dielektrines pirštines, guminę avalynę.