Potvynis

apsemti namai

Potvynis

Potvynis – tai stichinė nelaimė, kurią sukelia staigus vandens perteklius. Kasmet vidutiniškai pasaulyje dėl potvynių žūsta beveik 7000 žmonių.

Jeigu gyvenate šalia upės, potvynis – labai tikėtinas. Ypač – jeigu upė vingiuoja per lygumą, o jūs gyvenate ne ant kalvos… Ir jeigu žiema buvo labai snieginga ir šalta, upė ilgą laiką buvo užšalusi, o pavasaris atėjo staiga – su pliusine temperatūra ne tik dienomis, bet ir naktimis bei gausiu lietumi – būtina galvoti apie gresiantį potvynį, jam pasiruošti, o gal net išvykti iš namų, kol potvynio pavojus praeis..

Ar jūsų gyvenamoji vieta gali būti užlieta potvynio vandens? Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapį galite pasižiūrėti čia.

Daugelis staigių potvynių įvyksta naktį. Būkite pasirengę veikti nedelsdami.

Potvyniai Lietuvoje

potvynis

Potvynių Lietuvos teritorijoje kyla kasmet.

Potvynių priežastys:

  • Intensyvus sniego tirpsmas
  • Ledų sangrūdos
  • Stiprus ilgalaikis lietus (lietaus poplūdis)
  • Užtvankų griūtys

Didžiausi ir pavojingiausi potvyniai kyla dėl tirpstančio sniego. Yra apskaičiuota, kad potvyniai gali užlieti daugiau nei 351 000 ha, tai yra apie 5 % Lietuvos teritorijos. Gali būti užlieta 193 000 ha žemės ūkio naudmenų, 93 000 ha miškų ir 28 000 ha urbanizuotos teritorijos.

Dėl stiprių liūčių kylantys potvyniai sunkiai prognozuojami, bet periodiškai kartojasi beveik visose Lietuvos upėse. Jie dažnesni vakarinėje Lietuvos dalyje, kur didesnė kritulių tikimybė, ir stipresni mažose ir vidutinėse upėse. Poplūdžiai didelį  poveikį daro miestams, kur gausūs krituliai asfaltuota danga teka žemėjimo kryptimi ir užlieja žemiausias miestų vietas, namų rūsius, sutrikdo transporto eismą

Išskirtinis gausaus lietaus sukeltas potvynis vyko 2005 m. rugpjūčio mėnesį, kai katastrofinis kritulių kiekis iškrito didelėje Lietuvos dalyje, ir vanduo staiga pakilo Merkio, Šalčios, Šešupės, Minijos, Akmenos, Danės upėse.

Potvynio pavojai

apsemptas namas

Potvynis gali:

  • potvynis lenkijoje 2010
    2010 m. potvynis Lenkijoje

    sugriauti pastataus ir tiltus,

  • nutraukti elektros tiekimo linijas,
  • plukdyti automobilius,
  • ridenti akmenis,
  • išversti medžius,
  • išplauti naujus griovius, kanalus,
  • suformuoti grunto nuošliaužas,
  • užnešti nuosėdomis užlietas vietas.

Kaip pasiruošti potvyniui?

  • Apsirūpinkite reikiama neperšlampama apranga (žvejų batais, gumine avalyne).
  • Dokumentus, asmenines vertybes reikia sudėti į neperšlampamus maišelius, padėti į lengvai pasiekiamą, matomą vietą.
  • Pasirūpinkite ne mažiau kaip 10 dienų ilgai negendančio maisto, geriamojo vandens, vaistų.
  • Pasiruoškite žibintų, žvakių, atsarginių maitinimo elementų, turėkite mobiliuosius telefonus.
  • Būtina izoliuoti elektros laidus, kad neįvyktų trumpasis jungimas.
  • Į aukštesnes vietas sukelkite maisto atsargas, vertingus daiktus;
  • Užsandarinkite šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo. Viršutinį šulinio rentinį patartina apiplūkti moliu, o aplink šulinį suformuoti nuolydį, jį reikėtų išgrįsti akmenimis arba išbetonuoti;
  • Sutepkite alyva arba kitais riebalais metalinius įrenginius ir prietaisus.
  • Būtina patikrinti, kad garažuose, ūkiniuose pastatuose, sandėliukuose neliktų atvirų teršalų (chemikalų, tepalų ir kt.), kurie gali užteršti aplinką.
  • Turėkite žvyro ir maišų su smėliu.
  • Jeigu gyvenate dažnai pasitaikančių potvynių zonoje, pasirūpinkite sienų hidroizoliacija – pro atsiradusius plyšius vanduo nesiskverbs į namo vidų.
  • Įrenkite namo kanalizacijos sistemoje sklendes, kurios sulaikytų kylantį ir galintį užlieti namus, tekantį atgal vamzdynais vandenį. Jeigu techniškai tai sunku padaryti, pasirūpinkite tvirtais kamščiais nutekėjimo angoms užkimšti.
  • Jei nėra kada pasitraukti į saugią vietą, reikia lipti į viršutinius aukštus, pasiimti su savimi visus svarbiausius daiktus: apklotą, batus, šiltų drabužių, maisto, geriamojo vandens, dokumentus, pinigus, vertingus daiktus, žibintuvėlį. Jeigu reikia pagalbos – virš sodybos iškelkite audeklo gabalą. Naktį pagalbos ženklą reiškia šviečiantis žibintas.
  • Jei yra pavojus atsidurti giliame vandenyje, reikia nusiauti batus, nusivilkti sunkius, judesius varžančius drabužius, o į vandenį šokti tik pačiu paskutiniu momentu, kai nelieka vilties sulaukti pagalbos.
  • Esant vandenyje, reikia griebtis bet kokių pro šalį plaukiančių rakandų (baldų, lentų), už kurių užsikabinus galima ilgiau išsilaikyti vandens paviršiuje.
  • Niekada nebandykite perbristi, perplaukti, pervažiuoti potvynio vandenį ar jame žaisti. Drumzlinoje vandens tėkmėje nematyti duobių, panirusių aštrių daiktų. Jeigu dėl kokių nors aplinkybių tenka bristi užlietomis vietovėmis, kelią tikrinkite kartimi, kad neįsmuktumėte į išplautą duobę. Jeigu eitumėte keliese, susiriškite virve.
  • Pasibaigus potvyniui grįžus namo, pirmiausia reikėtų apžiūrėti, ar nėra nutrūkusių elektros laidų ir į pastatą įeiti tik gerai apžiūrėjus jį iš išorės, nes vanduo galėjo pažeisti statinio konstrukcijas.
  • Apžiūrėdami patalpas pasišvieskite prožektoriumi. Nejunkite šviesos – gali būti pažeisti ar net nutrūkę elektros laidai. Net jeigu matomų pažeidimų nepastebėjote, pasirūpinkite, kad visi elektros prietaisai turi būti gerai išdžiovinti ir patikrinti prieš jungiant juos į tinklą.
  • Visa, kas buvo užlieta namuose turi būti kruopščiai išvalyta ir dezinfekuota. Daiktus, kurių nepavyksta tinkamai išdžiovinti meskite lauk – jie gali tapti infekcijos šaltiniu.
  • Išmeskite visą maistą, kuris buvo apsemtas potvynio vandens.
  • Vandenį iš šulinio galima gerti tik jį išvalius, dezinfekavus ir atlikus laboratorinius tyrimus. Valant šulinį reikia ištraukti iš jo šiukšles, išsemti nešvarų vandenį ir išdezinfekuoti šulinį kalcio hipochlorito (chlorkalkių) tirpalu: 1 m3 vandens – 400-600 g. chlorkalkių miltelių. Po paros atsiradusį vandenį vėl reikia išsemti. Prieš naudojant šulinio vandenį – reikia atlikti laboratorinius vandens kokybės tyrimus.

I am text block. Click edit button to change this text. Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Ut elit tellus, luctus nec ullamcorper mattis, pulvinar dapibus leo.

Nemuno potvyniai

sodybavand2

Daugiau nei 90 % stichinių ir katastrofinių hidrologinių reiškinių atvejų susidaro Nemuno žemupio ir deltos rajonuose. Kasmet Nemunas užtvindo dalį deltos ir padaro žalos čia esančioms nedidelėms gyvenvietėms ir vienkiemiams, apgadina, suardo komunikacines sistemas ir Nemuno žemupio polderius. Tačiau dideli potvyniai kyla vidutiniškai kas dešimtmetį. Didžiausi XX a. potvyniai Nemuno žemupyje ir deltoje buvo užfiksuoti 1922 m., 1925 m., 1931 m., 1951 m., 1958 m., 1970 m., 1979 m., 1994 m., 2010 m. Pats didžiausias potvynis stebėtas 1958 m. – Nemuno deltoje (Lietuvos teritorijoje) buvo užlieta 570 km². 1994 m metais – 480 km².

Nemuno žemupio potvyniai užlieja kelius, todėl sutrinka susisiekimo galimybės. Pagrindinis užliejamas kelias – tai kelias Šilutė–Rusnė. Eismas šiame kelyje (6–7 km ruože) skirtingais metais sutrinka nuo 3 dienų iki 2 mėnesių. Kai užliejamame kelio ruože vandens gylis pasiekia daugiau nei 20 cm, eismas uždraudžiamas, o gyventojai ir jų lengvosios transporto priemonės (apie 500–600 automobilių per dieną) perkeliamos. Transporto priemonių kėlimas nutraukiamas, kai užliejamo kelio ruožo vandens gylis yra daugiau kaip 80 cm arba atsiranda kitų pavojingų reiškinių – ledonešis, stipri srovė.

Dažni potvyniai ir Nemuno upės vidurupyje, kur vingiuotame ruože ir ties didesnių intakų žiotimis susidaro ledo kamščiai. Iki Kauno hidroelektrinės pastatymo (1959 m.) per Nemuno potvynius itin dažnai buvo užliejamas Kaunas. Didžiausias žinomas potvynis Kaune kilo 1946 m. Staigiai pradėjus tirpti sniegui, ledo sangrūdų ties Kaunu patvenktose Neries ir Nemuno upėse vandens lygis kovo 25 d. pasiekė neregėtą aukštį – 748 cm virš posto nulio. Per 1946 m. potvynį buvo nuplauta 10 vienaaukščių namų, apgadinta daug Kauno senamiesčio pastatų, žuvo daug Kauno gyventojų. Ištvinęs Nemunas kelia pavojų ir kitoms pakrantėse esančioms gyvenvietėms. Nuo Nemuno potvynio yra nukentėję Prienai, Birštonas, Seredžius, Jurbarkas ir kiti šalia Nemuno esantys miesteliai bei gyvenvietės.

Neries potvyniai

1931metai potvynis

Iki 1976 m., kol nebuvo įrengta Vileikos–Minsko vandens sistema, didelių potvynių dažnokai būdavo ir Neries upėje ties Vilniumi. Aukščiausiai vanduo buvo pakilęs 1931 m. – pasiekė 825 cm virš posto nulio. Šis potvynis labai pakenkė Vilniaus arkikatedrai ir kitiems Senamiesčio pastatams bei jų rūsiuose buvusioms vertybėms.

1958 m. Neries potvynis Vilniuje
1958 m. Neries potvynis Vilniuje

...Jeigu Jums kelią pastojo potvynio vanduo, sustokite, apsisukite ir ieškokite kito kelio!