Pavojai vandenyje

pavojai vandenyje

Pavojai vandenyje

Daugelis žmonių mėgsta maudytis vandens telkiniuose: jūroje, upėse, ežeruose ar tvenkiniuose.  Tai smagus ir saugus pomėgis, jeigu maudomasi tinkamose vietose, kuriose budi gelbėtojai. Tačiau bet kokiame vandens telkinyje yra rizika nuskęsti. O susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, skęsta ne tik nemokantys plaukti, bet ir puikūs plaukikai.

Žmonės skęsta įvairiomis aplinkybėmis: maudantis upėje, ežere, jūroje,  įkritę į vandens tvenkinį, arba įkritę į vietas, kuriose yra vandens ir pakankamas gylis nuskęsti – į šulinius, rezervuarus ir pan. Nuskęsti galima ir baseine, ir net vonioje. Tačiau daugiausia žmonių nuskendo maudydamiesi natūraliuose atviruose vandens telkiniuose

Pagrindinės paskendimų priežastys

  • Pavojų neįvertinimas, nepaisymas arba ignoravimas;
  • Informacijos apie saugumą (nesaugumą) vandenyje stoka;
  • Neapribotas patekimas prie vandens telkinių;
  • Priežiūros stoka;
  • Galimybių išsigelbėti ar būti išgelbėtam nebuvimas.

Pasaulyje skendimai yra viena iš pagrindinių vaikų iki 5 metų amžiaus mirties priežasčių. Vaikai iki 5 metų jokiu būdu negali maudytis vieni, nes panėrę į vandenį jie nesuvokia, kas vyksta, todėl nesišaukia pagalbos ir nuskęsta tyliai, per keletą sekundžių. 2010-2015 metais Lietuvoje dėl netinkamos suaugusiųjų priežiūros nuskendo 27 1-5 metų vaikai. 11 jų nuskendo įkritus į vandens telkinį, 9 – maudydamiesi natūraliame vandens telkinyje, 6 – kitokiomis aplinkybėmis (įkritę į baseiną, rezervuarą ir pan.).

Pasaulyje skendimai yra antroji pagal dažnumą vaikų iki 14 metų amžiaus netyčinių traumų nulemtos mirties priežasčių. 2010-2015 metais Lietuvoje nuskendo 68  1-14 metų amžiaus vaikai.

Lietuvoje daug lengvai prieinamų vandens telkinių, kuriuose dažnai be suaugusiųjų priežiūros maudosi vaikai. Ypač paaugliai, išreikšdami savo nepriklausomybę nuo suaugusiųjų, yra linkę nepaisyti saugaus elgesio prie vandens telkinių taisyklių. 2010- 2015 metais iš 92 Lietuvoje atsitiktinai įvairiuose vandens telkiniuose nuskendusių vaikų, 42 buvo 11-17 metų amžiaus. Iš jų – 30 berniukai ir 12 mergaičių. Berniukų skęsta daugiau visose nepilnamečių amžiaus grupėse: 2010-2015 metais nuskendo 66 berniukai ir 26 mergaitės.

“Neklausantiems patarimų žmonėms neįmanoma padėti.” – Bendžaminas Franklinas

Pavojai maudantis vandens telkiniuose

  • Gylis
  • Nuovargis
  • Per šaltas vanduo
  • Nepažįstamas krantas
  • Status ir slidus krantas
  • Srovė
  • Per didelis atstumas nuo kranto
  • Mėšlungis
  • Šokas, netikėtai įkritus į vandenį
  • Gausi vandens augmenija
  • Girti suaugusieji

seklu-nesokineknugriusinezaisk-vandenyje

 

Kada negalima maudytis?

Negalima maudytis:

  • jeigu nežinote maudymosi vietos gylio, dugno ypatybių,
  • jeigu esate labai pavargęs (smarkiai dirbote ar sportavote) ar blogai jaučiatės,
  • jeigu esate perkaitęs,
  • jei šalta,
  • jeigu vandens temperatūra mažesnė nei 140 C,
  • vakare, kai tamsu,
  • ką tik pavalgius, pilnu skrandžiu.  Reikia palaukti mažiausiai pusvalandį, o dar geriau – valandą,
  • valgant, kramtant kramtomąją gumą – lengva užspringti, o bandant įkvėpti oro, galima į kvėpavimo takus įtraukti vandens,
  • jeigu artėja audra su perkūnija – tuomet reikia eiti kuo toliau nuo paplūdimio,
  • jeigu bangos didesnės nei 70 cm,
  • jeigu paplūdimyje iškelta raudona vėliava.

Saugus elgesys vandenyje ir prie vandens

Mokėjimas plaukti negarantuoja saugaus maudymosi. Skęsta ir mokantys plaukti žmonės, todėl svarbu žinoti kaip saugiai elgtis vandenyje.

Neikite maudytis vienas! Vandenyje gali sutrikti sveikata, galite įsipainioti į žoles ar nuskendusį tinklą, gali ištikti mėšlungis ar nutikti kas nors netikėto. Jei pradėtumėte skęsti, kartu plaukiantis žmogus galėtų jums padėti.

Nesimaudykite per ilgai. Vandens temperatūra net ir šilčiausią dieną yra gerokai žemesnė nei mūsų kūno temperatūra, taigi sušalti yra lengva. Sumažėjus kūno temperatūrai iki kritinės ribos, prasideda hipotermija. Pirmieji šios būklės simptomai – drebėjimas, kalenimas dantimis. Vos tai pajutus, reikia lipti iš vandens, nusišluostyti, apsirengti ir pasistengti sušilti – pabėgoti, pašokinėti ir pan.

Šokite į vandenį tik žinomose vietose. Daugeliui įšokti į vandenį nuo stataus kranto ar nuo tiltelio yra didžiausia pramoga. Bet net puikiai plaukiantys ir mokantys nardyti, prieš nerdami turi gerai apžiūrėti krantą ir dugną – gal ten riogso akmuo ar nuskendusi valtis, o gal srovė atplukdė nuolaužų ar šakų…  Nepažįstamose bei sekliose vietose jokiu būdu negalima beatodairiškai šokti į vandenį – pirmiausia reikia lėtai brendant į vandenį išsiaiškinti gylį, dugno ypatybes ir įsitikinti, kad šuolis į vandenį nesukels skausmingų pasekmių. Šokti į vandenį galima vietose, kuriose gylis yra bent 3 metrai, tačiau negalima šokti nuo labai aukštų vietų : iš medžio, nuo tilto ir pan.

Šokdami į vandenį, saugokite galvą! Šokdami stačia galva į vandenį, ištieskite rankas į priekį, kitaip galite galva trenktis į dugną, gali įskilti stuburo slankstelis ir galite mirti ar likti neįgalus visam gyvenimui.

Nešokite į vandenį smarkiai įkaitę saulėje. Pirmiausia apsišlakstykite vandeniu, kad kūnas atvėstų. Įkaitusį kūną staiga panardinus į vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungis.

Nešokite į vandenį, kuriame daug besimaudančiųjų. Galite sužeisti juos ar susižeisti  patys, galite panardinti kitus, gali būti sunku išnerti į paviršių per besimaudančius žmones.

Nesistumdykite vandenyje, nenardinkite vieni kitų žaisdami. Įgriuvus netikėtai, nepasiruošus į vandenį, įkvepiama vandens, prarandama orientacija.

Neįkriskite į vandenį . Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.

Saugokite mažamečius vaikus. Nepalikite jų prie vandens be priežiūros nė akimirkai. Leiskite jiems maudytis tik su gelbėjimosi liemenėmis, o vaikams iki 5 metų amžiaus užvilkite specialias liemenes, turinčias galvos atramas. Pripučiami ratai, rankovės yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonė.

Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių. Ypač jeigu nemokate plaukti.

Neplaukite toli. Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas. Net gerai mokančiam plaukti sunku įvertinti savo jėgas, todėl dažnai vaikai nuplaukia per toli. Pajutus bent menkiausius nuovargio požymius, reikia nedelsiant plaukti į krantą.

Neplaukite paskui valtis, laivus. Nė nesiartinkite prie jų.

Stebėkite oro sąlygas. Jeigu artėja audros debesys – lipkite iš vandens. Prasidėjus audrai, lietui tikėtinos ir žaibo iškrovos, o žaibuojant labai pavojinga būti ne tik vandenyje, bet ir krante. Vanduo yra labai geras elektros laidininkas, todėl drėgnas pakrantės smėlis taip labai gerai praleidžia elektrą. Žaibui trenkus kur nors netoliese, elektros srovė vandeniu ir drėgnu pakrantės smėliu gali atkeliauti ir mirtinai sužaloti.

Nemokantys labai gerai plaukti turėtų vengti maudymosi upėje. Maudymasis ir plaukiojimas upėje skiriasi nuo maudymosi ežere, nes upė teka, o  tekančios upės srovės geitis gali būti pakankamai didelis, kad nepatyrusį plaukiką nuplukdytų žemyn upe. Upės srovės greitis įvairiose upėse skiriasi.  Pavyzdžiui Neries upėje srovės greitis gali būti ir 0,6 m/s ir 1,9 m/s. Nemune – iki 1 m/s, bet potvynių metu gali siekti iki 1,5-1,8 m/s. Yra vandeningų upelių, kurie neša vandenis  2 m/s greičiu ( 7,2 km/h) O tai didesnis greitis nei vidutinis žmogaus ėjimo greitis.

Didžiausias upės srovės greitis yra farvateryje. Upės farvateris – tai upės vandens kelias – jie eina tiesiai, giliausia vagos dalimi, apeina kliūtis. Patekus į jį, ištrūkti nėra lengva, ypač vandeningose, srauniose, vingiuotose upėse, nes plukdanti vandens tėkmė prie kranto priartėja vietoje, kurioje sunku išlipti: prie stataus, upės ardomo kranto.

Nepatyrę plaukikai, brisdami į upę turi  atsiminti, kad ji gali staigiai gilėti. Todėl ypač pavojinga stumdytis net ir seklioje upės vietoje. Susistumdžius ir netikėtai įkritus į vandenį, įkvepiama vandens. Tokiu atveju žmogus, iškilęs iš vandens, dažniausiai stipriai kosėja, būna užsimerkęs ir svirduliuoja. Tokiomis aplinkybėmis lengva žengti žingsnį į upės vidurį, kur gali būti staigus gylis. O juk upėje dar yra ir srovė…

Ne visos vietos upėje yra tinkamos maudytis. Atėjus maudytis prie upės nežinomoje vietoje, reikėtų ieškoti vietos ties vidiniu upės posūkio krantu – ten sekliau, nuožulnesnis dugnas, mažesnė srovė. Bet jeigu ketinate šokinėti į vandenį, reikėtų pasirinkti gilesnę vietą, žinoma prieš tai išsiaiškinus, ar po vandeniu nėra nugriuvusių medžių ar kitokių kliūčių. Gilesnes vietas upėje galima atpažinti pagal statesnį upės krantą, tačiau tokiose vietose bus ir greitesnė srovė.

Upės, kurių vagoje yra akmenų yra pavojingesnės. Akmenys yra kliūtis vandens tėkmei, todėl šalia jų formuojasi vandens sūkuriai, o sekliose upėse, kuriose akmenys matyti kyšantys iš vandens, už akmenų, vandens tekėjimo kryptimi susiformuoja ir duobės. Nepatyręs plaukikas, nešamas srovės, gali tikėtis, kad prie akmens jis galės sustoti. Tačiau gali nutikti priešingai – ties akmeniu srovė sustiprėja (nes upei reikia apeiti kliūtį), ir sūkurys gali panardinti į duobę, susiformavusią tiesiai už akmens.

Lietuvos upėse pasitaiko iš smėlio, gargždo, akmenų susiformavusių seklumų (rėvų). Jos gali būti iškilusios virš vandens, sudarydamos nedidelius slenksčius. Tokiose vietose upė labai srauni. Jokiu būdu negalima šokinėti per kyšančius akmenis. Šlapi akmenys būna labai slidūs, paslydus galima susižeisti. O įsmukus į sraunų vandenį prie kyšančio akmens, galima pataikyti ir į susiformavusią duobę.

Upėse yra užvartų, kurios susiformuoja dėl nuvirtusių į vagą medžių ir įvairių pasroviui atneštų šakų, žolių ir pan.  Upės srovė ties užvartomis yra labai stipri – vanduo veržiasi pro šakas ir nuolaužas lyg per koštuvą ir nešamas srovės žmogus jose gali ‚įstrigti“. Jeigu srovė neša į užvartą – reikia ištiestomis rankomis stumtis nuo šakų, kibtis į jas ir stengtis atsistumti į šoną.

Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji mėgsta pasiirstyti ar paplaukioti valtimis. Tokia pramoga gali būti smagi arba pavojinga – viskas priklauso nuo to, ar pakanka žinių ir supratimo kaip plaukioti valtimi saugiai…

Valtis gali apsiversti dėl daugelio priežasčių:

  • Perpildyta valtis (per daug žmonių);
  • Neteisingai paskirstytas svoris valtyje;
  • Bandymas įlipti į valtį atvirame vandenyje;
  • Staigūs perėjimai iš vienos valties pusės į kitą;
  • Žaibo smūgis;
  • Didelės bangos;
  • Prakiurusi ( vandenį leidžianti) valtis;
  • Šuolis iš valties į vandenį;
  • Girti asmenys valtyje;

Dar prieš įlipant į valtį reikia išsiaiškinti keletą dalykų:

  • Ar neartėja audra?
  • Ar visiems pakanka gelbėjimosi liemenių?
  • Ar valtyje yra gelbėjimo ratas?
  • Ar valtyje nebus neblaivių asmenų?
  • Ar valtis neleidžia vandens?
  • Ar plaukiančių valtimi nebus per daug?
  • Ar plauksiantys su vaikais suaugusieji moka plaukti?

Jei artėja audra, valtimi plaukti negalima, o audrai užklupus ežere, reikia kuo skubiau plaukti į artimiausią krantą. Plaukti valtimi per audrą yra pavojinga. Per audrą dažniausiai pučia stiprus vėjas, lyja smarkus lietus ir griaudėja perkūnija. Pakilęs vėjas šiaušia ežerą, kelia bangas ir valtį valdyti darosi labai sunku. Bangų blaškoma valtis gali apvirsti. Stipriai lyjant, valtyje kaupiasi vanduo, ji sunkėja, nyra giliau į ežerą ir gali pradėti skęsti.

Perkūnijos metu būti valtyje mirtinai pavojinga. Į metalines valties dalis gali trenkti žaibas – valtis suduš, o valtyje esantys žmonės patirs žaibo smūgį  ir įkris į vandenį.

Gelbėjimosi liemenę turi vilkėti kiekvienas, esantis valtyje. Be to, kiekvienoje valtyje ( didesnėje) turi būti gelbėjimo ratas.

Suaugusieji, plukdantys valtimi vaikus, yra už juos atsakingi. Jie turi patys mokėti plaukti bei naudotis valtimi. Jie taip pat turi prižiūrėti, kad vaikai valtyje neišdykautų, nesisuptų. Patariama sodinti į valtį ne daugiau kaip du vaikus vienam suaugusiajam.

Neblaivūs asmenys valtyje kelia pavojų visiems plaukiantiems – nepaisydami savo sulėtėjusių reakcijų ar net sutrikusios koordinacijos, jie elgiasi rizikingiau, pervertina savo jėgas, o bėdos atveju nėra pajėgūs pagelbėti kitiems. Ypač pavojinga plaukti valtimi, kurią irkluoja (valdo) neblaivus žmogus. Tai tas pats, kaip važiuoti automobiliu, kurį vairuoja girtas vairuotojas…

Valtis turi būti techniškai tvarkinga. Ji neturi leisti vandens, irklai turi būti pritvirtinti, kad būtų galima stabiliai valdyti valtį. Valtyje būtinai reikia turėti indą vandeniui iš valties išsemti, nes vanduo vis tiek patenka į valtį: prilyja, prisitaško vandens įlipant, irkluojant, traukiant žuvį ir pan.

 Valtyje reikia sėdėti ramiai. Vaikščioti po valtį, keistis vietomis, stovėti valtyje  yra pavojinga, nes galima įsiūbuoti valtį ir ji apvirs. Ypač pavojinga išdykauti valtyje, ją supti. Net žvejojant reikia užmesti meškerę ne stovint, o sėdint. Pagavus didelę žuvį, traukti ją atsargiai, be staigių judesių. Stovint valtyje ir mojuojant rankomis labai lengva prarasti pusiausvyrą ir iškristi iš valties.

Iškritus ar iššokus iš valties ežere, įlipti į ją yra sudėtinga. Iššokti iš valties paplaukioti ežere gali tik labai gerai mokantys plaukti žmonės. Tačiau iškritus ar iššokus paplaukioti, jokiu būdu negalima lipti atgal per valties šoną – valtis lengvai persisveria ir apvirsta, o juk valtyje gali būti nemokančių plaukti žmonių. Bandyti įlipti į valtį galima tik pro galinę valties dalį.

pavojinga-zona

Baltijos jūra nėra draugiška poilsiautojams. Šaltas vanduo, bangų išmuštos duobės bei klastingos povandeninės srovės gali apkartinti poilsį bei maudynes jūroje. Nevertėtų rizikuoti ir maudytis jūrose gelbėtojų neprižiūrimose vietose. O ir tose vietose kur dirba gelbėtojai – reikia žiūrėti – kokios spalvos vėliava plazda prie gelbėtojų stoties.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Lietuvos vandens gelbėtojų asociacija įstojo į tarptautinę Europos žmogaus gyvybės gelbėjimo federaciją ir nuo 2004 metų Lietuvoje pradėta taikyti vieninga Europoje ir kitose šalyse taikoma poilsio paplūdimių ženklinimo sistema pagal tarptautinį standartą ISO 20712-2 “Paplūdimio saugumo vėliavų naudojimo reikalavimai: jų spalva, forma, reikšmė, apibūdinimas”.

  • Šalia gelbėtojų stoties keliama raudonos spalvos vėliava įspėja poilsiautojus, kad maudytis draudžiama.
  • Geltona spalva reiškia – maudytis pavojinga.
  • Dviejų spalvų – raudona ir geltona vėliava pažymi, kad čia dirba gelbėtojai.

Srovės jūroje

Jūra pavojingiausia po audros, kai vėjas nurimsta ir pasikeičia jo kryptis. Tuomet jūroje susidaro sūkuriai, sustiprėja povandeninės srovės, nešančios nuo kranto į jūrą.  Daugelis, įbridęs į jūrą yra pajutęs, stiprią, verčiančią iš kojų povandeninę srovę. Tokios srovės yra labai pavojingos patekus į duobę ir netekus dugno atramos. Be to duobėse susidaro sūkuriai, kurie pagauna žmogų, o povandeninė srovė jį nuplukdo tolyn nuo kranto. Netikėtai įsmukęs į duobę, žmogus panyra, gauna gurkšnį vandens ir ima blaškytis, intensyviai kvėpuoti. Reikėtų pasistengti nepanikuoti, o sulaikyti kvėpavimą ir atsispirti iš duobės kojomis.

juros-srove

Pavojingos povandeninės srovės jūros pakrantėje požymiai:

  • Ramaus vandens tarpas tarp dviejų lūžtančių bangų;
  • Kitokia vandens spalva – dažniausia tamsesnio vandens juosta;
  • Dumbliai, oro burbulai, “šiukšlės”, plaukiančios į jūrą nuo kranto;
  • Neramus, sūkuringas vanduo kranto zonoje.

Ką daryti patekus į srovę?

  • Nekovok su srove;
  • Plauk į šoną nuo srovės, o ištrūkęs iš srovės – į krantą;
  • Jei negali ištrūkti, leisk srovei tave nešti;
  • Šaukis pagalbos ir mojuok ranka.

 Jeigu jus pagavo povandeninė jūros srovė – išlikite ramus. Nekovokite su srove. Lėtai plaukite išilgai kranto linijos arba atsipalaiduokite ir leiskite srovei nešti jus už bangų mūšos, kol srovė nusilps, o tuomet plaukite išilgai kranto linijos, kol bangos jus pradės nešti į krantą..  Povandeninės sovės – tai ne grįžtamosios bangos. Jos netraukia po vandeniu. Kiek galite, plaukite stačiomis ar plūduriuokite vandens paviršiuje, kol galėsite išplaukti iš srovės ir pasukti link kranto.

Plaukdami į krantą, neskubėkite, tausokite jėgas, leiskite bangoms jus nešti į saugų krantą. Neeikvokite jėgų kovojant su bangomis – artėjant kiekvienai bangai, stenkitės energingai dirbti rankomis ir kojomis, kad praplauktumėte bangos ketera kaip galima toliau. Kai tik banga praeina, reikia atsipalaiduoti ir laukti kitos bangos.

Nepakanka turėti gelbėjimosi liemenę –  ją reikia vilkėti!