Žiemą gamtos pavojų sąrašas pasipildo reiškiniais, kurie gali ypač apsunkinti žmonių gyvenimo ir veiklos sąlygas, sukelti ekstremaliąsias situacijas ir pareikalauti ypatingų pastangų jas valdant. Speigas, gausus sniegas, pūga, lijundra kelia ne tik tiesioginį pavojų sušalti, paslysti, įklimpti. Gali nutrūkti elektros, šilumos, geriamojo vandens tiekimas tūkstančiams gyventojų. Gali būti paralyžiuotos eismo sąlygos ir daugybė žmonių gali likti įstrigę oro uoste, ar net užpustytuose keliuose įstrigusiuose automobiliuose, kurių negali pasiekti pagalbos tarnybos. Tai pareikalautų labai koordinuotos pagalbos gyventojams organizavimo labai sudėtingomis sąlygomis. Pagalba, deja, gali pasiekti ne visus… Todėl reikėtų savimi pasirūpinti iš anksto: pagalvoti „kas“ gali nutikti, ką galima padaryti, kad „tai“ nenutiktų bei ką galima padaryti, kad palengvinti situaciją, jeigu vis tik „tai“ nutiktų…
Kas gali nutikti žiemą?
- Galite nušalti pažeidžiamiausias kūno vietas: nosį, lūpas, ausis, rankas, kojas…
- Kasdami sniegą galite pasitempti raumenis…
- Galite paslydę nukristi ir susitrenkti galvą, gali lūžti kaulai…
- Galite nesuvaldyti automobilio slidžiame kelyje…
- Nutrūkus šilumos tiekimui namuose, galite sušalti…
- Važiuodami automobiliu galite sustoti ir įstrigti užpustytame kelyje…
- Smarkiai sušalus gali ištikti hipotermija…
- Galite įlūžti lede…
Nėra blogo oro, yra tik blogas pasirengimas.
Pūga
Pūga – tai sniego pustymas pučiant stipriam vėjui, kuris perklosto purų sniegą, sudaro pusnis. Vienos pūgos vidutinė trukmė – 6–7 val. Pūgos smarkumas priklauso nuo trukmės, matomumo bei vėjo greičio. Stichine pūga vadinama, jeigu trunka 12 valandų, pučia 15-20 m/s vėjas, o matomumas siekia iki 1000 metrų. Pūga vadinama katastrofine, jeigu trunka bent 24 val., pučia stipresnis negu 20 m/s vėjas, o matomumas siekia iki 500 metrų. Per praėjusį šimtmetį Lietuvoje buvo užfiksuoti 4 atvejai, kai pūga tapo katastrofiniu reiškiniu, vėjo greitis siekė nuo 20 iki 28 m/s. ( 1973, 1976, 1981, 1982). Smarkiausia tokia pūga užregistruota 1973 m. gruodžio 3–4 d. Lietuvos pietvakariuose, Vilkaviškio rajone – vėjo greitis buvo daugiau nei 25 m/s.
Stichinės pūgos Lietuvoje pasitaiko kartą per 3 – 4 metus, nors teorinė tikimybė – 13 kartų per metus. Smarkiausia stichinė pūga užfiksuota 1988 m. sausio 29–30 d. Kuršių Nerijoje. Tuomet vėjo greitis siekė 20 m/s. Pati žiauriausia stichinė pūga siautė 1982 m. sausio 6 – 7 dienomis daugiau kaip trečdalyje Lietuvos teritorijos, ilgiausiai – 30 val. 30 min. ji truko Ukmergėje. Spaudė didžiulis šaltis ( –15-18 ºC ), vėjo greitis buvo 15 – 22 m/s, gūsiuose iki 26 m/s. Nukentėjo daug žmonių: vienas žmogus žuvo, keturiems šimtams keturiasdešimt žmonių dėl patirtų nušalimų suteikta medicinos pagalba, net devyniasdešimt buvo paguldyti į ligonines, dvidešimt dvejiems nustatytas sunkus nušalimas. Keliai buvo nepravažiuojami 5-6 dienas.
1969 m. vasario 8-11 d. Panevėžyje pūga siautė ilgiausiai – daugiau kaip tris paras ( 78 valandas 25 minutes), vėjo greitis buvo 16 m/s, gūsiuose – iki 20 m/s.
Smarkus snygis
Snygis vadinamas stichiniu meteorologiniu reiškiniu, kai per 12 valandų prisninga 20-30 cm. sniego sluoksnis. Jeigu per 12 val. sniego iškrenta daugiau nei 30 cm, fiksuojamas katastrofinis meteorologinis reiškinys. Stipriausias katastrofinis snygis buvo užfiksuotas 1985 m. Ventėje. Sniego iškrito 73,3 mm (73,3 cm sluoksnis) per 12 val. 2008 m. lapkričio 25 d. Nidoje iškrito 66 mm sniego ( 66 cm sniego sluoksnis) per 12 valandų. Teoriškai stiprus snygis pasikartoja apie 33 kartus per 100 metų.
Smarkiausias stichinis snygis užregistruotas 2009 m. sausio 3–4 d. Kaune, kur iškrito 30 mm kritulių per mažiau nei 12 val. Tuomet Kauno gatvės buvo neišvažiuojamos, strigo viešasis transportas, į gatves valyti sniego išėjo miesto gyventojai, į talką buvo pakviesta kariuomenė.
2010 m. gruodžio 31 d. – 2011 m. sausio 2 d. dėl stipraus snygio buvo sunkiai išvažiuojami rajoniniai keliai visoje Lietuvoje, pusnyse buvo įstrigę ir specialiųjų tarnybų automobiliai.
Lijundra
Lijundra – tai lietus esant neigiamai temperatūrai. Tuomet peršaldyto, šalto lietaus lašeliai vos pasiekę bet kokį paviršių – suledėja ir suformuoja apšalą. Taip pat lijundra gali būti ledo sluoksnis, susidarantis ant paviršių atšalus dulksnai arba rūkui. Smarki lijundra Lietuvoje yra retas reiškinys. Smarkiausia, ir vienintelė, apėmusi daugiau nei 1/3 šalies teritorijos, lijundra buvo 1977 metų balandžio 12-14 dienomis. Lijundros apšalo skersmuo 2 metrų aukštyje siekė 89 mm, 10 metrų aukštyje – 123 mm. Didžiausias apšalo skersmens dydis užregistruotas ant elektros perdavimo linijų laidų Vilniuje, Viršuliškėse – 175 mm.
Lijundra sukelia pavojų eismui keliuose, skrydžių saugumui, elektros tiekimo sutrikimus dėl ledo apkrovos ant laidų, medžių šakų ar net pačių medžių lūžimą.
Dažniausiai viena lijundra netrunka ilgiau nei vieną parą, vidutinė jos trukmė yra 7–8 val. Tačiau pasitaikė atvejų, kai reiškinys buvo be pertrūkio fiksuojamas keletą dienų ir stebėtas didžiojoje Lietuvos dalyje.
Speigas
Speigas – tai didelis, spiginantis šaltis. Jis dažniausiai fiksuojamas sausio mėnesį. Speigas vadinamas stichiniu meteorologiniu reiškiniu, kai oro temperatūra parą laiko nukrenta iki –300C. Jeigu tokia temperatūra išsilaiko 3 paras, tai jau vadinama katastrofiniu meteorologiniu reiškiniu. Vietinės reikšmės speigai pasitaiko kartą per du metus, o sukeliantys šalies mąsto nelaimes – kartą per penkerius metus. 1978 m. gruodžio 30 – 31 d. šiaurės rytinę Lietuvos dalį kaustė 30-34 laipsnių speigas, 1987 m. sausio 29–30 d. Pietryčių Lietuvoje temperatūra nukrito iki –34 °C, o kitur Lietuvoje buvo –24–30 °C. Absoliutus oro temperatūros minimumas –42,9 ºC buvo išmatuotas 1956 vasario 1 d. Utenoje.
2006 sausio 19 – 23 dienomis oro temperatūra nukrito iki –26-28°C, rytiniuose šalies rajonuose iki –30-31°C. Tų metų sausio 20 dieną Telšiuose, spaudžiant –26 °C šalčiui, įvyko šilumos tinklų avarija. Dėl to kelias dienas nešildomuose butuose šaltį kentė daugiau nei 12 000 gyventojų.
2012 m. vasario 2 d. šiluminė trasa trūko pačiame Vilniaus centre, esant –26 °C temperatūrai, be šilumos liko 27 namų gyventojai
Kaip pasiruošti ekstremaliems žiemos pavojams?
- Sukaupkite ir turėkite maisto, vandens, kuro atsargų, būtiniausių vaistų mažiausiai trims dienoms.
- Kaimo vietovėse pasirūpinkite reikiamu kiekiu pašarų ir vandens gyvuliams;
- Įsitikinkite, kad mobiliajame telefone įjungta trumpųjų perspėjimų priėmimo funkcija.
- Užsandarinkite langų plyšius, sutvarkykite nesandarias vietas, kad neišleisti šilumos;
- Turėkite dūmų ir smalkių detektorius, įsitikinkite, kad jie veikia;
- Pasirūpinkite alternatyviu šilumos šaltiniu savo namuose: turėkite elektrinių/dujinių/skysto kuro šildymo prietaisų;
- Pasitarkite su šeimos nariais, kaip susisieksite tarpusavyje, jeigu negalėsite grįžti į namus.
- Įkraukite mobiliųjų telefonų baterijas;
- Žiemą dėl gausaus sniego, lijundros, stipraus vėjo, gali nutrūkti elektros tiekimas, kurį dėl sudėtingų oro sąlygų bei nepravažiuojamų kelių greitai atstatyti gali būti neįmanoma. Todėl reikia pasirengti išgyventi keletą dienų be elektros, o jeigu elektra reikalinga ir šildymo sistemai – ir be šildymo:
- Turėkite žvakių ir degtukų (žiebtuvėlių);
- Jeigu įrengtas alternatyvus šildymas (krosnis, židinys) – pasirūpinkite, kad turėtumėte sausų malkų;
- Įsigykite portatyvinę dujinę viryklę, kad galėtumėte pasišildyti maisto, išsivirti arbatos;
- Pasitarkite, kur galėtumėte laikinai išvykti, jeigu namai liktų be šildymo ilgesnį laiką;
- Žinokite, kaip rankiniu būdu atidaryti elektra pakeliamus garažo, kiemo vartus;
- Jeigu turite elektros generatorių, patikrinkite ar jis veikia, ar turite degalų. Jokiu būdu nejunkite generatoriaus namų viduje – galite apsinuodyti išmetamosiomis dujomis.
- Jeigu įmanoma, likite namuose, nes per pūgą sumažėja matomumas, eismo sąlygos labai pablogėja, sutrinka visuomeninio transporto eismas, kelininkai ne visada spėja laiku nuvalyti kelius;
- Jeigu esate namuose, uždarinėkite kambarių duris, kad išlaikyti juose šilumą. Jeigu jaučiate, kad per ventiliacijos nagas plūsta šaltis, uždenkite ventiliacijos angas.
- Nesinaudokite savos gamybos elektros šildymo prietaisais, nejunkite kelių į vieną elektros lizdą bei nepalikite jų įjungtų į tinklą be priežiūros.
- Pasirūpinkite, kad nesušaltų augintiniai. Jeigu oro sąlygos ypač ekstremalios, įleiskite į namus ir lauke laikomus šunis.
- Gyvenantys vienkiemiuose turėtų ypač saugotis ir niekur neiti, nes užsnigti keliai, blogas matomumas neleidžia orientuotis vietovėje, kyla pavojus paklysti ir sušalti.
- Nepervarkite kasdami sniegą – aktyvi fizinė veikla dideliame šaltyje gali sutrikdyti jūsų širdies darbą.
- Jeigu privalote eiti į lauką, tinkamai apsivilkite – daug sluoksnių rūbų, kepurė, kumštinės pirštinės, patogūs ne per maži batai ir pan. Svarbu nesušlapti.
- Jeigu privalote važiuoti, turėkite automobilyje būtinų žiemai reikmenų ir praneškite kam nors kur ir kokiu keliu ketinate vykti.
- Nepalikite automobilio po medžiais ar šalia pastatų, rinkitės atokiau nuo jų esančias automobilių stovėjimo aikšteles. Esant dideliam šalčiui ir snygiui, medžių šakos aplimpa sniegu ir apledėja, jos gali neatlaikyti didelio sniego svorio ir lūžti ant šalia esančių automobilių.
- Iškritus gausiam sniegui, ypač ant mažą nuolydį turinčių bei plokščių stogų gali susidaryti didelis sniego sluoksnis. Jį reikėtų nukasti. Jei ne, prasidėjus lijundrai ar šlapdribai, stogo konstrukcijos gali neatlaikyti didelio svorio ir įlūžti.
- Esant lijundrai ir plikledžiui prie namų apibarstykite laiptus ir pėsčiųjų takelius smėliu.
- Jeigu turite eiti iš namų esant lijundrai ir plikledžiui, būkite atsargūs. Apsiaukite žemakulnius batus storais, nelygiais padais. Kad batai neslystų, ant pado galima užklijuoti paprastą pleistrą medžiaginiu pagrindu, ploną švitrinio popieriaus lapelį.
- Eidami slidžiais paviršiais, nelaikykite rankų kišenėse – tai tik didina galimybę netekti pusiausvyros ir pargriūti, gauti sunkią traumą. Eikite „kaip pingvinas“: lėtai, mažais žingsneliais, stenkitės statyti koją pilnu padu, pėdą šiek tiek pasukus į išorę ir truputį palinkus, kad svorio centras nukryptų į priekį.
- Jeigu griūnate – stenkitės griūti ant šono. Pagrindinis smūgis turėtų tekti klubui, o ne keliams, nugarai ar galvai. Nugriuvus ant šono, rūbai gali atlikti savotišką ,,pagalvės“ vaidmenį ir sušvelninti smūgį.
- Esant dideliems šalčiams kyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas: ausis, nosį, skruostus. Nuo šalčio dažnai nukenčia ir kojų ar rankų pirštai, pėdos.
- Esant lengvam nušalimui, pirmiausia žmogų reikia sušildyti (aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė nei 26 – 27 laipsniai), užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais. Jeigu žmogus turi sąmonę, reikia jam duoti šilto (bet ne karšto) gėrimo. Nuo pažeistų vietų būtina nuvilkti drabužius, o nušalusias vietas galima apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu.
- Nerekomenduojama kaitinti nušalusių vietų karšta pūsle ar laikyti prie ugnies, trinti sniegu ar šiurkščiu audiniu.
- Kai nušalimas yra sunkus, nukentėjusįjį pirmiausia reikia perkelti į šiltą patalpą. Jei žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja, būtina jį paguldyti ant šono, o jei kvėpavimas nutrūkęs – tuojau pat atlikti dirbtinį kvėpavimą. Smarkiai nušalusį žmogų reikia šiltai susukti į storą audeklą ir kuo skubiau vežti pas gydytoją.
- Smarkiai sušalus gali ištikti hipotermija. Hipotermija – tai gyvybei pavojinga organizmo būsena, kai kūno temperatūra nukrenta žemiau 350 Hipotermijos simptomai – drebulys, rankų tirpimas, žąsies oda, negalėjimas suliesti nykščio ir mažojo pirštelio; dėl susitraukusių kraujagyslių žmogus pabąla, gali pamėlynuoti lūpos, ausys, rankų ir kojų pirštai. Kūno temperatūrai nukritus žemiau 300C, nustoja funkcionuoti gyvybiškai svarbūs organai, ištinka klinikinė mirtis.
Žiemą eismas keliuose gali būti sudėtingas
Žiemą padidėja avaringumas keliuose. Dažniausia eismo įvykių priežastis yra nepakankamas ratų sukibimas su kelio danga, t.y. kai yra slidu. Slidžiame kelyje avarijų pavojus yra didesnis negu sausame. Kelio slidumas esant sniegui yra gerokai didesnis, nei lyjant, todėl šlapiame kelyje avarijų pavojus yra didesnis 2 kartus, o suvažinėto sniego keliuose – apie 5 kartus. Ypač pavojingas šlapias sniegas (turintis virš 30 % vandens). Jis ant kelio dangos sudaro ištižusią masę, kuri, veikiant automobilių ratams, tankėja, ypač, jeigu oro temperatūra yra artima 0 °C. Tankėdamas sniegas stiprėja, net suledėja, ir jį kur kas sunkiau nuvalyti nuo kelio dangos.
Eismą labai apsunkina ir purus drėgnas sniegas. 20–25 cm storio, nors ir puraus sniego sluoksnis, visiškai paralyžiuoja eismą.
Žiemą gyventojai tikisi kad keliai bus laiku nuvalyti ir pabarstyti. Lietuvoje yra vykdoma kelių priežiūra, turinti užtikrinti gerą techninę kelio būklę, saugų eismą, yra nustatyti reikalavimai leistinam sniego sluoksniui ant kelio dangos, laikas, per kurį turi būti pabarstyti keliai. Tačiau barstymo terminai ir kelio būklę nusakančių rodiklių reikalavimai gali būti ir neprivalomi, jeigu susidaro ypač sudėtingos meteorologinės sąlygos:
- ilgiau kaip 6 valandas sninga ir/arba pusto;
- ilgiau kaip 24 val., tačiau su pertraukomis, sninga ir/arba pusto;
- įšalęs kelias po lietaus apledėja, esti lijundra;
- per parą kelias apledėja daugiau kaip 2 kartus;
- oro temperatūra per dieną nepakyla aukščiau minus 8 °C.
Jeigu pūga jus įkalino automobilyje
- Sustokite ir palaukite, kol pūga aprims;
- Likite automobilyje ir laukite pagalbos.
- Nepalikite automobilio ir neišeikite pėsčiomis ieškoti pagalbos. Smarkiai sningant, matomi orientyrai tik iš pradžių gali pasirodyti patikimi, paėjus keliasdešimt metrų, juos galima pamesti iš akių. Galite eiti, tik jei matote vietą, kur galite gauti pagalbą ir ji yra ne toliau kaip už 100 metrų.
- Automobilį pasukite prieš vėją, retkarčiais išlipkite iš jo ir nukaskite sniegą, kad neužpustytų. Neužsnigtas automobilis yra geras orientyras ieškantiems draugams ar gelbėtojams.
- Ant automobilio antenos užriškite ryškų audeklą – tai reikš, kad jums reikia pagalbos.
- Kad nesušaltumėte, kas valandą bent dešimčiai minučių įjunkite variklį ir įjunkite šildymą. Nelaikykite automobilio nuolatos įjungto. Tai leis taupyti kurą ir leis išvengti apsinuodijimo išmetamosiomis dujomis.
- Kol variklis veikia, laikykite įjungtus automobilio žibintus, kad būtumėte labiau matomi.
- Stebėkite, kad išmetamojo dujų vamzdžio neužverstų sniegas, periodiškai nukaskite sniegą aplink dujų išmetimo vamzdį.
- Sėdėdami automobilyje lengvai pasimankštinkite: pajudinkite rankas, kojas. Nebūkite ilgą laiką vienoje padėtyje.
- Jeigu automobilyje esate ne vienas, pamiegokite paeiliui. Neužmikite visi. Pabudus, pakils kūno temperatūra, suaktyvės kraujotaka. Jeigu užmigsite ir ilgą laiką nepabusite, galite mirtinai sušalti.
- Jeigu esate ne vienas, sėdėkite automobilyje susiglaudę – kūnų šiluma jus šildys.
- Jeigu turite laikraščių ar popieriaus – apsikamšykite jais, įsidėkite į batus – taip labiau sulaikysite kūno šilumą.
- Gerkite skysčių, kad išvengti dehidratacijos.
- Stebėkite savo organizmą – ar nėra nušalimų, ar nepasireiškia hipotermijos simptomai. Dėl ilgo buvimo šaltyje galimas jautrumo netekimas (sustingimas), todėl galima nesuprasti gresiančio nušalimo pavojaus.
- Šaltis padidina apkrovą širdžiai, o sunkus darbas – sniego kasimas ar automobilio stūmimas gali paskatinti sveikatos būklės pablogėjimą.
Patarimai automobilių vairuotojams
- Paruoškite automobilį žiemai: patikrinkite akumuliatorių bei generatorių, stabdžius (kaladėles/trinkeles bei stabdžių skystį), papildykite automobilio aušinimo sistemą neužšąlančiu variklio aušinimo skysčiu, įsitikinkite, kad jūsų žieminių padangų protektoriaus gylis yra ne mažesnis negu 3 mm, pasikeiskite valytuvus, įsipilkite žieminio langų plovimo skysčio, sureguliuokite šviesas, sutepkite durų ir bagažinės dangčio spyneles skysčiu, kurio neveikia šaltis, patikrinkite salono šildymo sistemą.
- Nevažinėkite pustuščiu baku. Pilkitės degalų bent iki pusės bako, ir kai jų lieka apie ketvirtadalis bako, būtinai papildykite.
- Jeigu žiemą važinėjate retai, ar visai žiemai paliekate automobilį stovėti, pripildykite pilną baką kokybiškų degalų.
- Turėkite automobilyje papildomą avarinį komplektą daiktų, kurių gali prireikti, jeigu dėl kokių nors priežasčių žiemą įstrigtumėte užpustytame kelyje:
- mobiliojo telefono įkroviklį,
- ledo grandiklį, šepetėlį langams valyti, kastuvėlį sniegui kasti,
- druskos ledui tirpdyti,
- automobilio užvedimo laidų komplektą,
- vandens, užkandžių, plastikinių maišelių,
- antklodę, šiltas kojines, atsarginius batus,
- žibintuvėlį, virvę,
- raudono audeklo skiautę.
Kaip nesušalti, jeigu namai liko be šildymo?
Žiemos audros, smarkus snygis, ar stipri lijundra gali kelioms dienoms nutraukti elektros tiekimą. Jeigu jūsų namuose šildymo sistemos palaikymui reikalinga elektra, labai tikėtina, kad galite likti ir be šilumos. Kaip išgyventi tokį periodą?
- Jeigu šviečia saulė, atitraukite užuolaidas, kad kuo daugiau saulės pro langus patektų į patalpą ir ją prišildytų.
- Būkite mažesniuose kambariuose – kuo mažesnis kambarys, tuo mažiau išsisklaido šiluma. Dar geriau – visai šeimai būti viename kambaryje. Žmogaus kūnas skleidžia šilumą, todėl kuo daugiau bus žmonių, tuo labiau jie „prišildys“ kambarį, o jeigu sėdėsite ar gulėsite prisiglaudę prie kito žmogaus, taip pat bus šilčiau. Pasirūpinkite miegmaišiais ar antklodėmis kiekvienam šeimos nariui…
- Tinkamai pasirengę šildymo sutrikimams yra tie, kurie pasirūpina alternatyviu šilumos šaltiniu savo namuose. Jeigu namuose be elektrą naudojančio šildymo katilo yra ir krosnis ar židinys – puiku. Tačiau jeigu ne, labai rizikuojate po stipresnės žiemos audros likti patirti rimtų nepatogumų. Žinoma, galima tikėtis, kad elektros tiekimas bus greitai atstatytas, ir šiluma vėl pasklis po namus, tačiau nereikia pamiršti, kad gedimai gali būti labai sudėtingi, nukentėjusių ( likusių be elektros) gali būti labai daug, o elektros atstatymas būtent jūsų būstui nebus tarp prioritetų… Todėl pagalvokite apie tai iš anksto. Gal vis tik vertėtų įsigyti kokį nors papildomą šildytuvą – dujinį arba skysto kuro?
- Jeigu namus šildysite autonominiais šildytuvais, kūrensite židinį ar krosnį, nepamirškite, kad būtų užtikrinta geras vėdinimas. Bet kokio kuro krosnelės patalpose kelia ne tik pavojų apsinuodyti smalkėmis. Yra ir kita potenciali problema: degimui sunaudojamas patalpoje esantis deguonis, o tai yra pavojinga žmonių gyvybei. Todėl būtina užtikrinti ir šviežio oro patekimą į patalpą.
- Norint lengviau pakelti šaltį, reikia rengtis daug sluoksnių darbužių.
- Kūnas ilgiau saugos šilumą, jeigu pasirūpinsime, kad būtų šilta galvai, rankoms ir kojoms. Galvą apsaugoti nuo šalčio lengviausia – pakanka užsidėti šiltą kepurę. Tačiau šaltoje patalpoje pabuvus ilgesnį laiką, pradės šalti rankos ir kojos – pirštinių, šiltų kojinių ir batų gali nepakakti. Tuomet papildomai reikėtų įsisukti į antklodes, pledus, arba jais užsikloti kojas.
- Yra ir kitokių rankų ir kojų šildymo priemonių, bet apie tai turite būti pagalvoję iš anksto. Pavyzdžiui, tikrai galima įsigyti ir savo „atsargų krepšyje“ turėti vienkartinių ar daugkartinių rankų ir kojų pirštų šildytuvų, kurie, priklausomai nuo tipo gali veikti nuo kelių iki keliolikos valandų. Tokie šildytuvai yra lengvi ir kompaktiški, jie gali būti nešiojami kišenėje ar rankinėje, yra lengvai aktyvuojami. Vieni jų pildomi kuru ir skleidžia šilumą degdami, kiti – įkaista savaime palanksčius šildymo maišelyje esančią skardelę.
- Nesušalti galima įsisiautus į kūno šilumą atspindinčią antklodę. Tokios antklodės, padengtos sluoksniu šilumą atspindinčių medžiagų, yra vadinamos „išgyvenimo antklodėmis“. Jos nėra minkštos ir švelnios, tačiau yra plonos, kompaktiškai supakuojamos ir nebrangios, todėl jų verta įsigyti ir jomis papildyti būtiniausių reikmenų nelaimių atvejui krepšį.
Kaip elgtis ant ledo?
- Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, o taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltiniai.
- Ant ledo ypač mėgsta žaisti vaikai, nepalikite jų be priežiūros.
- Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias.
- Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą.
- Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą.
- Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo.
- Jeigu esate su slidėmis, tai atsisekite slidžių tvirtinimus, kad esant reikalui jas greitai galima būtų nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite pro kilpas. Galėsite lazdas greitai numesti.
- Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis atstumo. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai.
- Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis.
- Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu.
Jei vis tik įlūžote:
- Nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos.
- Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn.
- Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto.
- Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis.
- Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiekti šiltą vietą.
Jeigu pamatėte skęstantį žmogų:
- Šaukite jam, kad skubate į pagalbą.
- Žinokite, kad reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje.
- Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos.
- Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti, ledas įlūš. Ledas išlaiko žmogų tik už 3 – 4 m nuo eketės krašto.
- Prišliaužus prie skęstančiojo, reikia ištiesti jam slidę, lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus.
- Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą. Čia jį ištrinti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.